Kodėl moters liudijimai vadinami išsigalvojimais, kodėl prisiminta mergaitės tautybė? Kur šiandien slepiasi moteris, daugiau nei prieš 20 metų vadovausi fondui „Širdis į širdį“? Kodėl tuomet niekam, net vaikų namų vadovybei, nekilo klausimų, kur ir kokiu tikslu išvežami vaikai iš Lietuvos? Apie tai ir dar daugiau – laidos „Prie srovę“ reportaže.
Į Lietuvą grįžusi Luiza nusprendė netylėti – papasakoti, kaip ji iš savo globos namų kartu su kitais vaikais iš kitų globos namų buvo surinkti į puošniai apsirengusios ponios automobilį, nuvežti į oro uostą ir iš ten į Jungtines Amerikos Valstijas vežti neva pasisvečiuoti trumpai ir sugrįžti. Bet iš dešimties vaikų į Lietuvą grįžo tik Luiza ir dvi mergaitės – grįžo ne trumpai pasisvečiavusios, o po beveik 10 metų. Niekas – nei vaiko teisių pareigūnai, nei prokurorai – nesistebi, kad už vaikus tas paslaptingas fondas ėmė solidžias pinigų sumas iš amerikiečių šeimų.
Luiza iki dabar su meile saugo tik du daiktus, atsivežtus iš Amerikos – mokytojos padovanotą papuošalą ir knygą anglų kalba. Visa kita Luizai – kaip košmariškas sapnas. Moteris pasakoja, kad Amerikoje patyrė seksualinę prievartą.
„Aš pasakysiu, nes kažkam reikia tai sakyti. Jeigu kiti žmonės tai iškentėtų, kad jie nebijotų pasakyti tiesą. Taip, man buvo šešeri, ji [įtėvis] pradėjo lįsti ir daug ką prašė padaryti. <...> Jis pakvietė mane ateiti į apačią, kad mes pažiūrėtume filmą. Naktį. Naktį motina dirbo su kompiuteriais. Mes pažiūrėjome tą filmą. Tas filmas, nežinau, ar galima pasakyti prie kamerų, buvo pornografinis“, – atviravo Luiza.
Moteris pasakoja, kad ji tuo metu nieko nesuprato, bet buvo labai išsigandusi. Pasak Luizos, visa tai tęsėsi dvejus metus. Ji norėjo papasakoti vyro žmonai apie tai, kaip jis su ja elgiasi, tačiau bijojo. Įtėvis Luizai pagrasino, kad jei ji kam nors apie tai papasakos, jai bus blogai. Negana to, Luiza pasakoja, kad įtėviai „Širdis į širdį“ programai už kiekvieną vaiką kasmet mokėdavo po 10 tūkstančių dolerių. Todėl Luiza įsitikinusi – ji buvo parduota.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į Luizos klausimus atsako, kad jau suėjęs senaties terminas. Taip pat neatsakoma, nei kiek vaikų tais metais buvo išvežta iš globos namų, nei kur jie dingę, nei kas toji tarpininkė, vežusi Lietuvos našlaičius į Ameriką už solidžius pinigus, nei kas tie ministerijai pavaldūs to meto vaiko teisių pareigūnai, dėję parašus ant leidimų išvežti vaikus neva trumpam pakeliavimui ir kažkodėl ten juos pamiršę. Luiza vos ne vos iš Amerikos grįžo po beveik dešimties metų.
„Paprastai yra ginami interesai tada, kada yra žinoma, kad jie buvo pažeisti. <...> Iš tikrųjų negaliu atsakyti, kas buvo prieš 14 metų, kodėl tuo metu žmonės, kurie buvo atsakingi, ar nepasidomėjo, o galbūt jie domėjosi, bet irgi į kažkokią sieną atsitrenkė“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė.
Šiandien Luiza glaudžiasi pas savo tėvą, apie kurį jai mažai buvo sakoma, kad jis miręs. Vienas kitą jiedu surado tik prieš gerą pusmetį ir dabar pagaliau Luiza jaučiasi saugi. Tėvo ir dar vieno jai labai artimo žmogaus, tetos, palaikoma Luiza ieško tiesos – kodėl būtent ji buvo išvežta, juk tuo metu ji turėjo mamą, o jos mamai motinystės teisės nebuvo atimtos.
Tuo metu romų tautybės Luizos mama nepajėgė pasirūpinti savo dukra ir todėl mažoji Luiza gyveno vaikų namuose, bet kas ją leido išvežti į Ameriką ir ten ją užmiršti, jei vaikas turėjo mamą? Ar tik nebuvo patyliukais manoma, kad mergytės niekas nepasiges, nes ji – romų tautybės? Planas būtų pavykęs, jei tik yla nebūtų išlindusi iš maišo – garsiai svarstė Luizos teta Veronika, pradingusios mamos sesuo.
„Laiko klausimas buvo, suprantate. Visada, ar vėliau, ar anksčiau, ta grandinėlė turėjo nutrūkti. Nes tokia kaip Luiza atvažiavo ir papasakojo savo istoriją. <...> Jinai papasakojo savo istoriją, tos mergaitės atvažiavo su tokia istorija. Štai atsidarė visos tos kortos, iš kur prasidėjo tas visas kelias. O iki Luizos kiek dar buvo galbūt parduota vaikų? O galbūt dar po Luizos? Mes to teigti ir neigti irgi negalime“, – pasakojo Luizos teta Veronika.
Garsus dainininkas Radžis Aleksandrovičius ir pats augo vaikų namuose, gal todėl žinomas vyras sako nenorintis tylėti ir stebėti, kaip bus užglaistyta nusikalstama veika. Radžis įsitikinęs, kad visa tai, kas nutiko prabilti išdrįsusiai Luizai, turi būti ištirta.
„Aš gerbiu ją, kad ji apskritai kalba ir turi kalbėti, todėl kad tai buvo ne tik ten, Amerikoje, gyvenančių žmonių nusikaltimas, bet ir pas mus Lietuvoje, kurie priėmė tą sąlygą ir atidavė tuos vaikus. Čia abipusis nusikaltimas padarytas. Ne tik romų atžvilgiu, bet ir kitų mergaičių“, – įsitikinęs dainininkas.
Veikiausiai ne paslaptis, kad vaikų namuose gyvenantys vaikai visuomet svajoja turėti tėtį ir mamą. Ir, kaip sako Luiza, šiais šventais vaikų jausmais buvo negarbingai pasinaudota vaikų globos namuose, kuriuose augo Luiza. Pasak jo, pasirodė šiek tiek lietuviškai šnekanti ponia, „Širdis į širdį“ fondo sumanytoja, ir ji Luizai pasakė, kad bus jos mama. Tada susirinko 10 vaikų ir išskrido į Ameriką. Šiandien net septynių iš tuomet skridusių vaikų likimai nežinomi.
„Klausimas yra toks: jei žmonės turi savo vaikus, tai kodėl reikia dar daugiau vaikų? Ką jie norėjo padaryti su vaikais? Mano situacija buvo vienokia, o kitų merginų, vaikų likimų mes nežinome“, – teigė Luiza.
Luiza kaip šiandien pamena, kad vos tik lėktuvas nusileido Amerikoje, fondo vadovė oro uoste visus vaikus išdalino jau laukusioms amerikiečių šeimoms. Pirmoje šeimoje, kaip jau pasakojo Luiza, ji patyrė seksualinę prievartą, bet po poros metų to paties fondo pastangomis Luiza buvo perkelta į kitą šeimą. Tačiau toje šeimoje, Luizos teigimu, jos laukė tas pats košmaras – ji toliau buvo seksualiai išnaudojama.
„Buvo tas pats, tik kad aš buvau vyresnė. Aišku, aš nenoriu gilintis, čia ne pirmą kartą aš šneku apie tai. Įrodymų aš negaliu duoti, todėl kad aš negaliu įrodyti to, ko niekas nematė. Aš galiu tik įrodyti savo jausmus, kad kiti žmonės suprastų, jog tokį smurtą ne kiekvienas gali iškentėti“, – pasakojo Luiza.
Luiza pasakojo, kad antroji šeima pasirodė kaip ideali, tačiau visa buvo ne tiesa. Moteris teigia, kad antras kartas jai buvo dar skaudesnis, nes ji ėmė šeima pasitikėti, tačiau veltui – naujasis Luizos įtėvis, pasak jos, ėjo „iki galo“.
„Šįkart viskas buvo kitaip. Jis padarė mane moterimi“, – šokiruojančią detalę atskleidė Luiza.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasikeitus tuometiniams vaiko teisių vadovams, priremtiems žurnalistų, kilo klausimas, kur vaikai – jiems teko kreiptis į „Interpolą", o po to net į CŽV, į JAV žvalgybos valdybą, kad būtų surasti Luizą slėpę vadinamieji įtėviai. Paaiškėjo, kad jie kelis kartus jau buvo pakeitę adresus.
Daugiau detalių apie Luizos patirtą košmarą Amerikoje, jos tetos pasakojimus apie dabartinę Luizos psichologinę būklę ir atlikėjo Radžio nuomonę, žiūrėkite vaizdo siužete.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
