Laidojimo namų darbuotojams šiomis dienomis tenka ne vien guosti artimųjų netekusius giminaičius, bet ir spręsti sudėtingą galvosūkį, kaip kremuoti velionį pageidaujančiai šeimai užtikrinti tokią paslaugą. Mat praėjusią savaitę sustojęs vienintelis šalies krematoriumas Kėdainiuose iki šiol neveikia.
„Tai yra arčiau tragedijos, žmogaus palaidot negali dėl kažkokių techninių kliūčių“, – sako „Tylos namų“ vadybininkas Tomas Urbšas.
Tad laidojimo paslaugų įmonės deginti mirusiuosius dabar veža į kaimynines šalis – Latviją, o dažniau Lenkiją. Tačiau ir čia jau rikiuojasi milžiniškos eilės.
„Pasitikslinom informaciją, tai būtų kremacija 30-ai dienai Suvalkuose – tai nuo šios dienos mes turime dvi savaites, aišku, mes ieškome visokių išeičių“, – pasakoja T. Urbšas.
Ritualinių paslaugų teikėjai atviri – jau nebeskaičiuoja kilometrų ir laiko. Gavę laisvą vietą krematoriume Lenkijoje velionį gabena kone iki Varšuvos – maždaug pusketvirto šimto kilometrų į vieną pusę.
„Dyškovas, senas mūsų įdirbis, netoli Varšuvos. Ir žiūrim, kur arčiau. Kainos santykių jau nelabai žiūrim. Žiūrim, kaip išpildyt žmogaus šitą paslaugą. Tai atsirado dar Balstogė, tai ir ten vežam“, – teigia T. Urbšas.
Lietuvos krematoriume per dieną buvo kremuojama per 20 mirusiųjų palaikų. Įprastai čia veikdavo dvi linijos, tačiau spalio pabaigoje vienoje pradėti profilaktikos ir tobulinimo darbai, o jų nebaigus, antroji tiesiog sugedo. Nors gedimą tikėjosi sutvarkyti per kelias dienas, paaiškėjo, kad problemų daugiau nei manyta, tad viskas dar užtruks.
„Gedimas dar nėra iki galo identifikuotas, praėjusią savaitę buvo ir pačios linijos aušinimo darbai, kadangi dirbame su aukšta temperatūra tai tas užtrunka laiko, tikimės, kad tą dalyką baigsim operatyviai išspręsti“, – kalbėjo Lietuvos krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis.
Laidotuvių organizatoriai sako, kad sustojęs šalies krematoriumas stipriai koreguoja ir laidotuvių eigą. Toks ištęstas procesas patogus tik tiems, kas laukia specialiai laidotuvėms grįžtančių giminaičių iš svetur. Visi kiti patiria keblumų, tenka ir kūnus ilgai laikyti specialiuose šaldytuvuose. Kai kurie gal ir rinktųsi laidojimą karste, bet vieni pildo paskutinę velionio valią, kiti privalo kūną deginti dėl koronaviruso, dar kitus riboja vieta kapinėse.
„Nori į senuosius kapus laidot ar ne, tai kadangi kapai užpildyti tai laidojama tik urna – tai jie nebeturi, kur dingt ir laukia visą šitą laiką. Žmonės prieš kremaciją atsisveikina su kūnu, sukremuojama, kitą dieną šarvojama urna, tai šiai dienai šito padaryt mes negalim. Turim dviejų savaičių intarpą – tai sudaro daug nepatogumų ir mums patiems dėl salių rezervacijos“, – sako T. Urbšas.
Pasak krematoriumo vadovo kasmet vis daugiau velionių yra deginama, dabar amžinojo poilsio urnose atgula apie 20 procentų mirusiųjų.
„Kiekvienais metais ta paslauga populiarėjanti, sulaukiam kiekvienais metais netoli tūkstančio didesnį skaičių negu buvo planuota praėjusiais metais. Tai ta tendencija tikimės, kad išliks“, – pasakoja B. Vilkelis.
Lietuvos krematoriumo atstovai žada, kad profilaktiniai linijos darbai bus baigti artimiausiu metu ir esą pirmadienį ji jau pilnai veiks. O kad ateityje būtų išvengta tokių sutrikimų ir sparčiai populiarėjant paslaugai Kėdainiuose planuojama trečia deginimo linija.
Kiti verslininkai jau prabilo ir apie naujų krematoriumų statybas Klaipėdoje, vietų tokioms įstaigoms žvalgomasi ir Kaune bei Vilniuje.
