Neperšlampančiais kostiumus, pirštines ir kaukes dėvintys darbininkai Vilnelės pakrantėje jau trečia diena rauna augalą po augalo. Vilniaus miesto savivaldybė bando atsikratyti į Lietuvą dar sovietmečiu atvežtos piktžolės – Sosnovkio barščių. Dar 1950-aisiais iš Kaukazo šį augalą atgabenę specialistai tikėjosi, kad jis taps puikiu pašaru karvėms. Tik vėliau suvokta, kad žmogui Sosnovskio barščiai labai pavojingas.
„Ant odos jeigu užtikš – pūslės! Pirmiau pūslė, pūslė išnyksta, pasidaro dėmė. Iki trečio laipsnio nudegimas vadinasi, va! Taip pat kaip į laužą ranką įkišus, palaikėt, ir nudegė“, – sako darbininkas Petras.
Beveik visoje Lietuvoje paplitusį, invazinį augalą labai sunku išnaikinti, mat vienas Sosnovskio Barštis subrandina vidutiniškai nuo 20-ies iki 100 tūkst. sėklų, kurias paskleidžia keturių metrų spinduliu, o šios gajos išlieka kelerius metus. Nupjauti augalo neužtenka – jis tuoj pat vėl atželia. Todėl darbininkai kasa duobes ir šalina piktžolę su visomis šaknimis, kurios užauga iki 10-ies cm storio ir net 60-ies cm ilgio. Šiam kartui pažaboję Sosnovskio barščius Pavilnio regioniniame parke darbininkai su juo toliau kovoti vyks kitur.
„Yra nurodytas didelis sąrašas mums vietų, pradėjom, nes čia yra regioninis parkas ir tikrai daug žmonių lankosi, tai nuo šitos mums nurodyta prioriteto tvarka tvarkyt. Toje vietoje, kadangi yra regioninis parkas, upelis šalia, negalima jokios chemijos naudoti, tai vyksta kasimas – kasimas aišku yra sunkus darbas, ir ilgai trunkantis, kai kiekvieną barštį didelėj teritorijoje reikia iškasti“, – teigia „VSA“ Vilnius vadybininkas Andrius Klimas.
Tačiau, kol regioniniame parke invazinius barščius naikina trylika vyrų. Yra vietų, kur piktžolė bujoja ir sėklas skleidžia niekieno netrukdoma. Bent jau taip teigia su ja susiduriantys gyventojai.
„Sėklos atskrenda, pas mus tokių kaip augynmečių nėra, bet kitoj kelio pusėje yra valstybinės žemės, kurią valstybė nelabai prižiūri. Ruošiasi privatizavimui, tai ta proga jie ten nieko nei pjauna, nei Sosnovskius tvarko. Ten kelio priežiūros zonoje auga, tai ten mes patys savo jėgomis – aš su darbininkais kartais ar papjaunam, ar su šaknimis bandom iškasti. Ne savo sklypuose šeimininkauti nėra smagu, nėra gerai“, – pasakoja vaikų žaidimų erdvės „Šarkos parkas“ įkūrėjas Martynas Sirusas.
Dar 2019-ais metais Nacionalinė Mokėjimo Agentūra sukūrė programėlę, kurią teigė pasitelksiantys į pagalbą analizuojant Sosnovskio barščių paplitimą Lietuvoje ir sudarinėjant veiksmų planą augalams naikinti.
„Taip, žinau, yra programėlė, berods NMA, kur reikia nufotografuoti, nusiųsti, bet aš pats nekartą tai dariau iš įvairiu vietų, bet, kad matyčiau, kad ten kažkas atvažiavo, išrovė, tai ne – to nebuvo“, – tęsia jis.
Tiesa, Vilniaus savivaldybė žada per ateinančius du metus sunaikinti 99 procentus visos Vilniuje esančios Sosnovskio barščių populiacijos. Iš Aplinkos Ministerijos ir savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais gavo 94 tūkst. eurų.
„Tai bus vykdoma trimis būdais: purškimas herbicidais, iškasimas ir šienavimas, kas būdavo ankščiau daroma tik šienavimas, bet Aplinkos Ministerijai leidus naudoti saugius herbicidus, kurie veikia tik Sosnovskio barštį, ir veiksmingai veikia“, – teigia Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Kaip išvengti Sosnovskio barščio žalos?
Na, o kodėl Sosnovskio barščiai mums kelia tokį siaubą ir ką daryti, kad išvengtume liūdnų pasekmių su jais susidūrę?
„Sosnovskio baršiuose yra tokia toksinė medžiaga, kuri sureagavusi su saule sukelia nudegimus. Gaunasi tokia fototoksinė reakcija. Tos medžiagos yra ir kituose augaluose, bet ne tiek daug, kiek Sosnovskio barščiuose. Ir ypač gerai į ta medžiagą reaguoja šviesi oda – būtent mūsų tipo žmonės yra jautriausi“, – dalijasi gydytoja dermatovenerologė Jurgita Karčiauskienė.
Vilniaus apylinkės kaimo gyventoja Nijolė gerai žino, kurį sukelia sukelia Sosnovskio Barščių nudegimai. Ji nuo piktžolės nukentėjo du kartus.
„Aš bandžiau juos nupjauti. Ir turbūt sultys ar ką, papuolė man ant veido, rankų. Iš karto nieko, po poros valandų – pūslės. Kita dieną labai didelės pūslės. Ant rankų ir ant veido. Ir beveik nesigydo, labai blogai gydosi. O paskui tokios tamsios dėmės ir labai labai skauda“, – atskleidžia ji.
Pasak gydytojos Jurgitos Karčiauskienės, geriausia apsauga nuo piktžolės – tiesiog jos vengti. Mat kartais neapsaugo nei drabužiai, nei guminiai botai. Na, o jeigu jau taip įvyko, kad barščio sulčių užtiško ant kūno, patariama vengti saulės šviesos ir pažeistas vietas iš karto plauti po stipria tekančio vandens srove.
