„Visur, kur papuola, glaudžiuosi, o bendrai – niekur, tiksliai niekur, labai blogai, esu ir ligonis, ir metai 90-ti, ir reikia gatvėje būti“, – guodžiasi gyventoja Severa.
Ir taip jau 2,5 mėnesio Biržiškų namo pirmosios laiptinės gyventojai priversti glaustis kitur, mat savuose namuose likti jiems draudžiama. Sienose žiojėja plyšiai, laiptai kabo ore.
Kartą į savaitę, žmonėms pasirašius, kad sutinka rizikuoti gyvybe, leidžiama ateiti pasiimti daiktų. Parašą čia teko suraityti ir Visvaldui Matijošaičiui, kai jis, lydimas savivaldybės darbuotojų, trečiadienį pagaliau nusprendė apžiūrėti griūvantį namą.
Nors šio daugiabučio bėdos tęsiasi jau ketverius metus, o liepą žmonės net evakuoti, meras tikina, kad esą tik vakar išgirdo apie į bėdą patekusius kauniečius, kai, netekę vilties ir nuolat vedžiojami už nosies būsto administratoriaus, gyventojai sugužėjo į tarybos posėdį.
Po namo apžiūros pylos gauna ir būsto administratorius, ir pirmo aukšto gyventojas, kuris galimai kalčiausias dėl skilusio namo, mat bute išgriovė dalį atraminės sienos.
„Jeigu žūtų kažkas, jūs atsakytumėt ar aš? Aš tai neatsakyčiau, bet jei taip būtų, tai jūs atsakytumėt.“
„Buvo ir išgriauta siena ir atstatyta viskas pagal projektą, kaip priklauso, ir viskas, ką jūs žinote, tai, kad nėra projekto, nėra atstatyta, sutvirtinta. Viskas yra padaryta. Aš esu atpirkimo ožys, iš manęs irgi nori pinigų“, – sako galimas kaltininkas Edgaras.
Kauno valdžia gyventojams žada pagalbą, tik konkrečių sumų neįvardija.
„Reikia žiūrėti, kiek tai bus, bet miestas gyventojų nepaliks. Blogiausiu atveju – duosime savo įmonę ir tada žiūrėsime. Pinigų kitiems miestiečiams nekainuos, nes mes išieškosime iš šio įvykio kaltininko“, – teigia Kauno meras V. Matijošaitis.
Namas, anot specialistų, tikrai gali griūti bet kurią akimirką.
„Pavojingiausios deformacijos – ties laiptine, nes ten galima laiptų aikštelių griūtis“, – kalbėjo ekspertas Jurgis Ražaitis.
Ekspertai žodžių į vatą nevynioja – ragina skubėti, nes namas kas dieną vis labiau skyla, plyšiai jau veriasi ir kitose jo vietose. Tą jau pastebi ir gretimų laiptinių gyventojai, bijantys čia gyventi.
„Toks tarpas nuo bloko iki bloko, tai ką čia reiškia virst? Eikite, čia visas namas…“
„Jaučiasi toks traškėjimas.“
„Kai atsiguli, tai traška sienos pirmame aukšte. Rudenį, ypač pavasarį.“
Namo sutvarkymas gali atsieiti ir trečdalį milijono eurų, vyktų etapais. Be to, jau yra pasibaigęs ir konkursas – rasta įmonė. Gyventojai surinko ir reikalautą 12 tūkstančių užstatą, bet darbai nejuda.
„Finansiškai labai skaudu tokioms jaunoms šeimoms kaip mes, kai kiekvienas buto savininkas turi prisidėti po 1500 eurų, ir dar nežinia, kiek tų etapų laukia“, – piktinasi gyventoja Indrė.
Tačiau būsto administratorius laikosi savo – rangovas esą rastas, bet statybininkai darbų nepradės, kol gyventojai nesutiks prisiimti atsakomybės, jei namas jį betvarkant pradėtų griūti.
„Rangovas, apsiimantis šituos darbus, atsako tiktais už sienų suvaržymą pirmame etape. Taip pat bus antras etapas – pamato atstatymo darbai, tad gyventojai vėl turi žinoti, kad jie prisiima riziką, nes jei atsitiktų taip, kad laiptai nukristų ar kažkas panašaus, ar didesni įtrūkimai. Namas yra avarinės būklės ir rangovas tos atsakomybės neneša“, – pasakoja „Būsto valda“ direktorius Rokas Drąsutavičius.
Gyventojams siūloma įsigyti ir papildomą draudimą, tačiau avarinės būklės namo niekas drausti nenori, o štai sprendimų iš miesto valdžios laukiama ketvirtadienj.
