Ministrė Šiugždinienė tvirtina, kad vaikai rudenį į mokyklas sugrįš visi. Tiesa, ar ilgam, pasakyti negali ir neatmeta, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai, ir vėl gali tekti vyresnėliams mokytis nuotoliniu būdu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad testuoti mokinius mokykloms tik rekomenduos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė jau apsisprendė – jei mokinys neskiepytas, turės testuotis ir ragina tai daryti mokyklose dar prieš Rugsėjo 1-ąją.
Šiaulietė Edita kartu su dukra ruošiasi naujiesiems mokslo metams ir renkasi mokyklines priemones. Moteris guodžiasi, kad grįžimui į mokyklą ruošiasi nerimaudama, ar vėl nereiks dukrai mokytis iš namų, tad ir naujos uniformos pirkti neskuba, nors senoji per maža.
„Išaugta, nesisakėm naujos, nes nežinom, kokie metai bus“, – sako ji.
Nuotolinis mokymas, anot motinos, neprilygsta gyvam, vaikai per jį aptingsta ir neturi motyvacijos, bet kad jos dukra mokykloje būtų testuojama, moteris nesutinka.
„Nenoriu testuoti. Bet kai antikūnų turim, tada nebereikia testuot.“
Šiaulietė Vilija taip pat kartu su dukra perka mokyklinius reikmenis, tačiau ši moteris tvirtina, kad būriams vaikų būnant mokyklose, testavimas yra būtinas.
„Labai gerai, nes mes turime suvaldyti pandemiją ir kad nebepasikartotų tie metai, kad vėl vaikai uždaryti sėdi namie visus metus, nes buvo labai blogi rezultatai mokslo“, – teigia ji.
O kad rugsėjį sugužėję į mokyklas vaikai iš jų vėl negrįžtų mokytis namie nuotoliniu būdu, ruošiasi ir mokyklos. Tačiau ar vaikai bus testuojami, teisę spręsti turės tėvai.
„Mes esam pakankamai gerai suzonavę ir turime tam tikrus burbulus mokykloje, turime tam tikrų erdvių, kur mes galim tai organizuoti, tai aš manau, kad pats testavimas savaime nėra blogis, bet iš tikrųjų dėl to tarsimės su tėvais“, – kalba Dubysos aukštupio gimnazijos vadovas Vaidas Bacys.
Įvairiais filmukais valstybines institucijos ragina nebijoti mokinius testuoti, tad panašu, kad kassavaitinis mokinių testavimas artėjančiais mokslo metais taps įprastu reiškiniu. Vyriausybė skelbia siekianti, kad jau po savaitės prasidėsiančiais naujaisiais mokslo metais visuotinio nuotolinio mokymo Lietuvos mokiniai ir studentai išvengtų. Dėl to ragina kuo skubiau vaikus nuo 12 metų skiepyti nuo koronaviruso. Kol kas skiepijimosi tempai ministrės nedžiugina, tik kas ketvirtas vaikas nuo 12 iki 15 metų, anot jos, yra pasiskiepijęs.
„Kuo daugiau vaikų nuo 12 metų pasiskiepys, tuo visi būsime saugesni. Tai ne tik apie nuotolinį, bet ir ligas, mirtis ne tik tų, kurie serga kovidu, bet ir kurie turi kitų ligų, negali gauti pagalbos, nes galime turėti visiškai aprautas ligonines“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kadangi iki 11 metų vaikai dar neskiepijami, ministerija ragina savivaldybes užtikrinti sąlygas vaikams mokyklose kiekvieną savaitę testuotis greitaisiais antigeno testais arba kaupinių metodu.
„Pradinių klasių moksleiviams tęsime tą testavimą kaupinių principu, kas lies vyresnes klases negu pradines, tie mokiniai, kurie nebus gavę pilno skiepo, testavimas vyks savikontrolės principu, tai būtent jiems patiems testuojantis greitaisiais antigeno testais“, – aiškina „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
Pradinukai kaupinių metodu bus testuojami kas 4-7 dienas, vyresnieji mokykloje testuosis greitaisiais antigeno testais kas 3-4 dienas. Tačiau TV3 Žinių pakalbinti vilniečiai ir jų vaikai tiek pasiilgo mokymosi mokykloje, kad testuotis neprieštarauja.
„Kaip tas nešiotojas, kuris išvis neturi jokių simptomų, ir tu negali nežinoti, ar yra tas koronavirusas, ar ne, tai iš vienos pusės, manau, gal ir reiktų.“
„Šiandien specialiai vyresnįjį sūnų paskiepijom, kad tik eitų į mokyklą.“
„Taip ir turi būti. Čia nieko tokio.“
Jei pradinukų kaupinių testas būtų teigiamas, vaikams tektų atlikti PGR testą. Nors vienam iš mokinių gavus teigiamą atsakymą, visai klasei tektų izoliuotis.
Dėl to, pasak Lietuvos progimnazijų asociacijos atstovės Jurgitos Nemanienės, tėvai piktinasi, kad jų vaikas sveikas, bet vis tiek dvi savaites turi mokytis iš namų. Dėl to asociacija siūlo ne mokykloms, o patiems tėvams testuoti savo vaikus.
„Jeigu mes deleguotume šitą atsakomybę tėvams, aprūpintume, pavyzdžiui, tomis priemonėmis, susitartume dėl algoritmo, apmokytumėm, kaip ir susitartume kas kiek laiko jie tai daro, ir jeigu jie galėtų atlikti testą namuose. Nustatę teigiamą atvejį, vaikas neitų į mokyklą, tai reiškia – jis nesusitiktų su klasiokais“, – teigia Lietuvos progimnazijų asociacijos atstovė Jurgita Nemanienė.
Tačiau Vyriausybė tokio scenarijaus nesvarsto. O štai Vilniaus savivaldybė jau ragina net nelaukti rugsėjo 1 dienos ir nuo kitos savaitės pirmadienio vaikus užsukti į savo mokyklas pasidaryti greitųjų antigeno testų, kad Rugsėjo 1-ąjąį mokyklas ateitų kuo mažiau viruso nešiotojų. Tai sukėlė kai kurių tėvų nerimą, ar nesitestavę vaikai bus įleisti į mokyklas.
Savivaldybė ramina, kad testavimas – tik rekomendacinis. Kituose miestuose testavimas prasidės skirtingu laiku, pavyzdžiui, Panevėžyje tik antrąją rugsėjo savaitę. Klaipėdos ir Kauno mokyklos taip pat Rugsėjo pirmąją žada visus vaikus priimti be jokių išankstinių testavimų.
„Mes kitaip darome, turi būti Rugsėjo 1-oji vaikams šventė. O rugsėjo 2 dieną pradėsime testavimo darbus“, – atskleidžia Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.
„Rugsėjo 1 d. mokiniai startuoja ugdymo procese, o vėliau, priklausomai, kokį metodą pasirinkę, 4–7 ar 3–5 intrevale sutikę vaikai būtų testuojami. Iš anksto testavimo nenumatome“, – tikina Kauno administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Vyriausybė ragina kuo daugiau vaikų nuo 12 metų skiepyti nuo koronaviruso, o jei tėvai nesutinka, tai bent testuotis. Tiesa, primena, kad vaiko testavimui tėvai turės pasirašyti mokykloje sutikimą ir pripažįsta, kad prievartinio testavimo būti negali.
„Testavimas yra savanoriškas, tačiau labai svarbu, kad kiekvienoje mokykloje būtų galimybės savanoriškai testuotis. Esame sutarę, kad kiekviena mokykla jas sudarys savikontrolės būdu arba kaupiniais“, – sako J. Šiugždinienė.
„Tvarka dabar yra derinama ir rengiama, kad bus lanksti, testavimo reikės, bet mokyklos, savivaldybės apsitarusios bendruomenėse metodus galės rinktis“, – priduria sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nors vyriausybė skelbia, kad šie mokslo metai turi būti be visuotinio nuotolinio mokymo, tokio scenarijaus realumu labai abejoja Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas. Jis abejoja, ar Lietuvos mokyklos kontaktiniu būdu mokyti ištemps bent iki Vėlinių. Koronavirusas vis labiau plinta, o bent vienam moksleiviui užsikrėtus, visa klasė turės dvi savaites izoliuotis.
„Jie laisvai platins tą virusą, reikės karantinuotis, visas klases išvesti į karantiną. Jei ne visi mokiniai išeis į karantiną, tuomet bus hibridinio mokymosi scenarijus. Bet hibridinis mokymas yra labai sunkus ir problematiškas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vyriausybė numato tris ugdymo scenarijus, priklausomai nuo epideminės situacijos. Pagal dabartinį vidurinįjį ugdymas vyks kontaktiniu būdu be didesnių apribojimų, išskyrus aukštąjį ir profesinį mokymą, kur į įstaigas bus leidžiami tik pasiskiepiję, įgiję imunitetą arba periodiškai besitestuojantys studentai ar moksleiviai.
Situacijai blogėjant, Vyriausybė yra numačiusi atskiru sprendimu pereiti prie nuotolinio ugdymo, išskyrus pradinukus ir ikimokyklinukus bei priešmokyklinukus – jiems liktų kontaktinis ugdymas. Taip pat klasėse likusiems moksleiviams periodiniai COVID-19 testai taptų privalomi, nebe rekomenduojami.
O štai abiturientams valdžia žada, kad artėjant egzaminams, nuo vasario jie mokysis klasėse net ir esant labai sudėtingai epidemiologinei situacijai. Kad mokiniams ir jų tėvams artėja chaotiški ir iššūkių pilni mokslo metai, galima jau nuspėti iš ministrų nenuoseklių pasisakymų. Štai šiandien ministrė Šiugždinienė prieš vyriausybės posėdį aiškina, kad kaukes nešioti mokykloje visą laiką privalės visi penktokai ir vyresni mokiniai.
„Salėje turės su kauke sportuoti? – Taip, jiems mokykloje reiks būti su kaukėmis“, – sako ji.
O štai po valandos ministrė jau prabyla priešingai: „Sportuojant neprivaloma dėvėti kaukių fizinio ugdymo pamokų metu.“
Beje, ministrė Šiugždinienė skundžiasi, kad stringa planšetinių kompiuterių mokykloms pirkimai, nes jų esą jau trūksta rinkoje.
