Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo vaistinė mandragora. Ilgus amžius šis vaistinis augalas buvo tikra panacėja, dėl biologiškai veikliųjų medžiagų gausos ir jam priskiriamų gydomųjų savybių, tačiau bėgant metams mokslininkai nustatė, kad augalas itin nuodingas, gali sukelti ir haliucinacijas.
„Hipokrato laikais, Teofrasto laikais, šį augalą naudojo kaip priemonę narkozei, o dėl toksiškumo 18 amžiuje augalas uždraustas naudoti Europoje narkozei, o 19 amžiaus pradžios uždraustas medicinos tikslams“, – sako Vaistinių augalų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.
Mandragora žinoma nuo seniausių laikų, minima ir Šventajame Rašte, Pradžios knygoje, tačiau daugelis ją gerai pamena iš knygų ar filmų apie Harį Poterį.
Tiesa, fantastiniame filme ir realybėje augalo išvaizda skiriasi. Tačiau jo šaknis tikrai primena žmogaus siluetą. Tad ir tikėta, kad augalas turi stebuklingų galių. Daugelyje šalių augalui rauti rengtos specialios apeigos, šaknys būdavo įvyniojamos į brangius audinius, iš jų gaminami stebuklingi amuletai.
„Buvo teigiama, kad, jei augalas turi tokias neįprastas formas, tai jis turi ir tam tikrų galių“, – pasakoja O. Ragažinskienė.
Daugelis ankstyvųjų vaistinių augalų yra gražūs pažiūrėti, tačiau jų šiukštu savo nuožiūra negalima vartoti, mat jie labai toksiški. O ypač atsargūs turi būti sergantieji lėtinėmis ligomis. Štai kad ir anksti žiedais nustebinantis eleboras, dar vadinamas mirtinu maistu. Ir nors iš jo šakniastiebių pagamintų miltelių, neva padedančių lieknėti, galima įsigyti iš turgaus prekeivių – vartojant juos tik stipriai kenkiama sveikatai.
„Širdį veikiantys glikozidai, patekę į organizmą jie veikia organizmą, jis nuo jų ginasi, padidina diurezę, suaktyvina kitus fiziologinius procesus ir žmogui susidaro optinė apgaulė, kad jis kaip ir lieknėja“, – teigia O. Ragažinskienė.
Spalvingi krokų kilimai žavi kiekvieną pavasarį ir vis dažniau padabina įvairiausias miestų erdves. Būtent iš krokų, tik kitos rūšies ir žydinčių violetiniais žiedeliais, išgaunamas prieskonių karalius.
Iš arti žiedelius rodomIšties, jis renkamas rankomis, viena it siūlelis plonytė purka sveria vos 10 miligramų, reikia surinkti šimtus tūkstančių, išdžiovinti ir paruošti, tad ir šafrano kilogramas kainuoja apie 10 000 eurų.
Išties ne visose krokų rūšyse galima jo aptikti, kai kurios rūšys ir mirtinai nuodingos. Daugelyje Azijos šalių tikrųjų krokų žiedai naudojami liaudies medicinoje kaip antidepresantams ar afodiziakas, bet tyrimų trūksta. Tad specialistai siūlo nuotaiką gerinti kol kas į krokus bežiūrint.
O štai dabar dar tik žalius lapus išauginę, rudenį pražys itin į krokus panašūs vėlyviai. Juose slypi ir gydomosios, ir pražūtingos galios.
„Kolchaminas jis onkologinėj praktikoj – tepalų, tirpalų pavidale preparatai ruošiami ir naudojami, o kitas darinys yra kolchicinas, kadangi skatina mutaciją, tai žmogui gal paveikti genetinę informaciją per kelias kartas ir galimi apsigimimai“, – kalbėjo O. Ragažinskienė.
Iš šio augalo gaminant preparatus, veikliosios medžiagos atskiriamos cheminių procesų metu. Su vėlyviu reikia elgtis itin atsargiai – juos kasti ar skinti mūvint pirštines.
Saulės atokaitoje pamiškes ir pievas jau gelsvai nudažė ir šalpusniai, mokslininkai sako, kad vienas kitas žiedas arbatoje palengvinant kosulį tikrai nepakenks, tačiau itin gausiai jo vartot nederėtų, gali kenkti kepenims.
„Augalas ir jo preparatai išbraukti iš vaistų registro dėl juos nustatytų biologiškai veikliųjų darinių pirolizidino alkaloido“, – sako O.Ragažinskienė.
Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra itin pavojinga. Daugelis jų savybių ar šalutiniai poveikiai dar nėra ištirti. Visur svarbiausia saikas, o visų augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti medicinos srities specialistai, paskirti dozę, dažnumą ir vartojimo trukmę.