Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.
„Šis žmogus buvo hospitalizuotas ligoninėje. Būklei blogėjant ir komplikuojantis situacijai, buvo konstatuota mirtis. Ir galutinė mirties priežastis – gripas su pneumonija“, – komentuoja Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Vyras, anot specialistės, buvo pasiskiepijęs nuo gripo. Tai esą pirma mirtis nuo šios infekcijos registruota po ikipandeminio laikotarpio. Kad sergamumas gripu, peršalimo ligomis, covidu šiemet itin ankstyvas ir vieną po kito į ligos patalą guldo ir vyresnius, ir mažylius, jaučia Klaipėdos darželio „Ąžuoliukas“ valdžia. Iš daugiau kaip 200 vaikų pusės dėl peršalimo ar kitų infekcijų šiandien darželyje nėra.
„Tai viena, tai kita grupė, kur buvo tai vienas, tai du vaikai, teko grupes jungti. O šiuo metu yra grupių kur yra ir keturi, ir penki vaikai“, – sako direktorė Aušra Zarembienė.
Darželio valdžia siaučiant infekcijoms pasigenda ir kai kurių tėvų atsakomybės.
„Turim atvejų, kai kad tėveliai traktuoja, kad sloga – ne liga, kosulys, reikia laiko išsikosėti, net būna tokių atvejų, kai atneša tėvai gydytojos pažymą, kur gydytojas nurodo, kad vaikas neturi užkrečiamos ligos požymių, po dienos kitos, deja, požymiai išryškėja visu gražumu“, – pasakoja A. Zarembienė.
Ir taip suserga visi grupę lankantys mažyliai. O tuo metu sveikatos specialistai skaičiuoja – 74 procentai iš visų pakliuvusių į ligoninę – mažieji. Santaros klinikų Vaikų ligų gydytoja šios situacijos nedramatizuoja, nors sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis didėjimą jaučia. Tačiau skubėti vežti vaikus į ligoninę, nepasitarus su šeimos gydytoju, medikė nerekomenduoja. Nebent tėvai pastebėtų kažką neįprasto sergančio mažylio elgesyje.
„Svarbesni požymiai, pavyzdžiui, nemažėjanti temperatūra, arba, nukritus temperatūrai, vaikas išlieka vangus, atsiranda nerimą keliantys požymiai, ypatingas vangumas, bėrimas atsirandantis, suretėja šlapinimasis“, – teigia vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė.
Šiuo metu ties gripo epidemijos slenksčiu jau yra 22 savivaldybės iš 60 – sergamumas čia siekia 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų – tiek reikia, kad galima būtų skelbti epidemiją. Prasčiausia situacija apie Kauną, Panevėžį Klaipėdą, Kėdainių rajoną ir Kazlų Rudą. Čia, jeigu padėtis nesikeis, kitą savaitę specialistai rekomenduos skelbti gripo epidemiją. Tačiau kol kas epidemijos visos šalies mastu skelbti esą nėra reikalo – vien skaičių negana. Specialistai stebi bendrą situaciją.
„Rodiklis nėra pats pagrindinis kriterijus epidemijos skelbimui, atsižvelgiama į visus kitus kriterijus, tokius, kaip situacija ugdymo įstaigose, tos teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat testavimų apimtys“, – kalba G. Gargasienė.
O bene vienintelis išsigelbėjimas nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Iš viso Lietuva nupirko 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, 83 procentai jos jau panaudota.
„Aktyviausiai skiepijasi vyresnio amžiaus asmenys, nuo 65-erių, antroje... su lėtinėm ligom gan aktyviai skiepijasi, mažiausiai besiskiepijančių – socialinės globos ir slaugos įstaigose“, – sako G. Gargasienė.
Kaip plačiai ir greitai išplis gripas, specialistai kol kas negali tiksliai prognozuoti.
„Jeigu anksčiau prasidėjo, tai tikriausiai visi modeliuoja tą patį modelį, ir Europoje ir mes, tai turėtų būti grubiai dar 2–3 savaites kilimas, vėliau stabtelėjimas ir leidimasis žemyn“, – aiškina viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Gydytojai fiksuoja ir augantį sergamumą covid infekcija. Į ligoninę dėl jos šiuo metu paguldyti 123 žmonės, septyni gydomi reanimacijoje. Tačiau tai, pasak sveikatos apsaugos ministro, žmonių nemotyvuoja skiepytis antrąja, sustiprinančia vakcinos nuo covido doze.
„Blogai skiepijamės, jeigu kažkada galėjom pasigirti, kad esame pirmieji Rytų Europoje, tai šiuo metu vos keletas šalių už mus blogiau skiepijasi. Apie vienas procentas žmonių, Europoje – apie 10 procentų“, – sako ministras Arūnas Dulkys.
Ministras mano, kad prie to prisidėjo ir karo baimė, ir ekonominė krizė. Be to, augant sergamumui, žmonės nesuspėja nukeliauti skiepo ir suserga. Be skiepų, specialistai primena reikia vėl dažniau dezinfekuoti rankas ir einant į parduotuves ar kitas vietas kur buriasi daugiau žmonių dėvėti veido kaukes.
