O štai sveikatos specialistai nerimauja, kad mažėjantis alkoholio vartojimas gali reikšti ir tai, jog vis daugiau lietuvių svaiginasi narkotikais.
Per penkerius metus nuo 2015 iki 2019 metų išgeriamo alkoholio kiekiai sumažėjo šeštadaliu. Tai rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Prieš dvejus metus vienam vyresniam kaip 15 metų lietuviui teko beveik 13 litrų grynojo alkoholio, o dar penkeriais metais anksčiau, kai pirmavome pasaulyje, buvo 16 litrų.
„17 proc. kritimas Lietuvai tikrai geras, mes linkę vartoti alkoholį. Bet priemonių visuma ir žmonių požiūris veikia, faktas“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas.
Vertindama suvartojamą alkoholį, Pasaulio sveikatos organizacija įskaičiuoja ir nelegalios prekybos mastą. Tad net alkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai nesiginčija dėl naujausių skaičių.
„Gamintojui ir importuotojui nereikia klientų su problemomis. Interesas yra parduoti kokybišką brangesnę prekę, bet nežiūrėti tik į kiekį. Verslo tikslas nėra girdyti tautą“, – teigia alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
Tiesa, Statistikos departamentas nustatė, kad kasmet mažėjusią gėrimo statistiką sugadino praėję pandeminiai metai, per kuriuos vienas lietuvis išgėrė vidutiniškai po papildomą litrą degtinės, o Pasaulio sveikatos organizacija šių duomenų įvertinti dar nespėjo. Kad nevertėtų per daug džiūgauti prarastu gėrimo čempionų titulu, perspėja ir sveikatos specialistai, mat jaunimas vis labiau linksta prie narkotikų:
„Tikrai būna žolės, tablečių vartoja, ratų. Yra žmonių, kurie mėgsta taip atsipalaiduoti.“
„Sunkesni, be marihuanos, retai kada sutiksi, bet žolės yra tekę porą kartų sutikti, kad naudotų.“
„Jaunimas šiais laikais negalvoja apie įstatymus, jei labai nori, tai ir gauna.“
„Alkoholis ir narkotikai kaip priemonės yra. Vieni renkasi viena, kiti kita, treti maišo. Naujos medžiagos Lietuvoje pasiekia įvairiais kanalais. Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugelį medžiagų galima užsakyti pašto siunta“, – aiškina R. Čiužas.
Pasaulio sveikatos organizacija vertina, kad lietuvius mažiau gerti verčia ir praėjusios kadencijos Seimo įvesti prekybos ribojimai, reklamos draudimas, tad griežtai nepritaria šiuo metu Seime svarstomiems alkoholio prekybos laisvinimams.
„Mūsų rekomendacija išlaikyti nuoseklumą alkoholio kontrolės politikos, nesiblaškyti. Ekonominiai rodikliai viena, bet prieinamumo dalykai, pardavimo valandų trumpinimas turi reikšmės“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Seimas svarsto leisti pirkti ir vartoti alkoholį bent iki 15 proc. stiprumo aštuoniolikmečiams, sekmadieniais parduotuvėse pardavinėti iki 20 val. bei nedrausti alkoholio informacijos socialiniuose tinkluose. Ūkio ministrė Armonaitė šias pataisas palaiko, o štai ministras Dulkys atsargesnis ir norėtų dėl kiekvieno pakeitimo balsuoti atskirai, ne viename pakete.
„Silpnieji gėrimai galėtų būti 18–19 mečiams. Sena diskusija atsinaujino. Pilnamečiai asmenys, nekalbame apie vaikus, nesiūlome nuo 12 metų, juokauju“, – tikina ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Nuo 20 ar 18 metų, dėl laiko sekmadieniais siūlyčiau skaidyti ir padaryti papildomas konsultacijas su verslu“, – teigia A. Dulkys.
Kol politikai ginčijasi, švelninti ar ne alkoholio prekybos ribojimus, sveikatos specialistai ragina vaikų neprileisti prie alkoholio, mat kuo anksčiau žmogus ima kilnoti taurelę, tuo labiau rizikuoja tapti nesustabdomu alkoholiku.
„Jei žmonės nuo 18 metų pradeda vartoti alkoholį, tikimybė, kad išsivystys priklausomybė, 15 proc. Jei nuo 20 metų – 11 proc.“, – aiškina sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas.
Sveikatos specialistams nerimą kelia tai, jog didžiąją dalį svaigalų Lietuvoje išgeria vyrai. Jiems vidutiniškai tenka apie 30 litrų gryno alkoholio ir tai yra 5 kartus daugiau nei moterims.
