Leidinius išmetė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, jo atstovai sako, kad tai sena periodika, kurių dublikatai yra kitose įstaigose, o šiuos leidinius esą nurašyti leido pati Kultūros ministerija.
Naktinis radinys sukrėtė kauniečius. Atliekų konteineris kupinas senų knygų, skaičiuojančių pusantro šimto metų ir daugiau.
„Tas vaizdas tai muziejininko košmaras, man buvo siurrealu, aš negalėjau patikėti tuo, ką matau“, – sako muziejininkas Justas Rimavičius.
Muziejininku dirbantis Justas su kolegomis puolė gelbėti radinį – rinko, kas seniausia.
„Kadangi kiekiai buvo įspūdingi, tai vienintelis kriterijus – stengiausi imti seniausią literatūrą, tai pagrinde XIX a. vidurio ir XIX a. pabaigos“, – sako J. Rimavičius.
Tikėjosi gelbėjimo darbus pratęsti rytą, bet konteinerį aptiko jau tuščią. Situacija susidomėję kultūros paveldo sergėtojai knygų ieškoti jau lėkė pas atliekų tvarkytojus ir patyrė šoką.
Knygos jau paruoštos perdirbimui jų vidiniai lapai atskirti nuo viršelių, tad specialistams belieka kuistis šiukšlyne ir ieškoti bent vieno kito išlikusio sveiko egzemplioriaus. Ir iš po šiukšlių kultūros paveldo specialistas ištraukia per atsitiktinumą nesuniokotą vieną leidinį.
„Čia net XIX a. vidurio, 1845 metų, farmacijos ir praktinės chemijos knyga, priklausiusi Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai“, – sako kultūros paveldo specialistas Andrius Liakas.
O, kiek patyrinėjęs atliekas, randa ir dar vieną. Rodo ir įdomias žymas ant nuplėšytų leidinių viršelių.
„22 metų dažnai knygos vertę nulemia ne tik turinys, bet ir kam ji priklausė – čia va visa istorija. Netekom dar vieno istorijos šaltinio – vaizdas labai liūdnas“, – tvirtina A. Liakas.
Įmonės „Ekonovus“ atstovai sako, užsakymą dėl atliekų išvežimo gavo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
„Gavome užsakymą atlikti paslaugą, sunaikinti knygas ir tą paslaugą pradėjom vykdyti, pradėjom ruoštis tas knygas presavimui. Jau, kai procesas buvo prasidėjęs, gavome iš LSMU atstovo informaciją, kad stabdyti šį procesą – tą ir padarėme“, – teigia „Econovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Deja, iš knygų jau tebuvo likusi makulatūra. Paveldosaugininkai dėl radinio pradėjo tyrimą – aiškinsis, kiek vertingi anglų, prancūzų, lenkų ir vokiečių kalbomis atspausdinti leidiniai.
„Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme yra numatyta, kad senos knygos yra kultūros objektai ir jas taip atsakingai naikinti negalima. Manau čia dar rastume knygų, kurios priklausė iškilioms asmenybėms ar medicinos istorijai“, – sako A. Liakas.
O Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai sako, kad leidiniai iš tiesų ilgus metus gulėjo jų patalpose. Ir tikina, kad tai ne knygos, o beverčiai žurnalai.
„Jie buvo ne kartą užpilti, pelėsiais apėję, kaip seni medicininiai žurnalai, mokslinės vertės jokios neturi, kultūrinės taip pat, nes čia Lietuvoj juos turi ir Vilniaus universitetas, ir Nacionalinė ir Lietuvos medicinos biblioteka, tai yra dubletiniai leidiniai“, – tikina LSMU bibliotekos direktorė Meilė Kretavičienė.
Darbuotojos veda ir į rūsį, kur surikiuotos iš tų pačių universiteto patalpų atrinktos senos vertingos knygos.
„Vertingos knygos, kurios atsivežtos iš bendrabučio ir sutvarkytos knygos“, – kalba komplektavimo skyriaus vedėja Lina Nesovienė.
O minėta periodika esą atsikratė atlikę visas procedūras.
„Kreipėmės į kultūros ministeriją gauti leidimus, pasikvietėm mokslininkus, jie nustatė, kad tikrai nėra jokios vertės ir plius jie visi yra suskaitmeninti Vokietijos nacionalinės bibliotekos, visi žurnalai“, – tvirtina M. Kretavičienė.
Rodo ir iš Kultūros ministerijos gautą palaiminimą: „Pagal įstatymą, senus leidinius iki karo galima nurašyt tik su ministro įsakymu – tai čia ministro įsakymas, čia sąrašas leidinių.“
Kultūros ministras sako, kad tam tikrus leidinius nurašyti leido, bet kyla įtarimų, ar tarp jų nepateko vertingos knygos.
„Šita nauja informacija pasirodžiusi, kad tarp tų visų dokumentų, periodikos yra ir knygų, ir tokių, kurių niekas nerašė nurašyti – tai skandalinga“, – tikina Kultūros ministras Simonas Kairys.
O ir su nurašytais leidiniais esą derėtų atsisveikinti deramai.
„Net ir šituos suderintus leidinius truputėlį reikėtų pagarbiau elgtis, o ne į konteinerį sumest ir panašiai“, – sako S. Kairys.
Į konteinerį išmesti ir šiukšlėmis virto apie tūkstantį leidinių.