„Aš nenorėčiau dėlioti tokio teksto, nes, matyt, į kamerą būtų sudėtinga tą pasakyti“, – sako pats S. Skvernelis.
Buvęs premjeras aiškina, kad su grasinimais susidūrė ne kartą. Bet vieną prisimena labai gerai. Dar pernai Skvernelis feisbuko susirašinėjimo programėlėje sulaukė grasinimų iš Šiaurės Airijoje gyvenančio lietuvio. Ši istorija emigrantą atvedė iki teismo, kur už žodžius jam teko atsakyti.
Darius Barčauskas rašė: „Tu, vėžininke, tikrai busi padėtas į vietą. Tu atmink tai, nedaug liko tau gyventi. Dar atmink, kur „pedus“ uždengei. Tavo kančia ilga bus, prisiekiu! Prisiekiu, atsakysite už tai prieš visus žmones. Verksite už visas mirtis, o ne už savo šeimą! Turbūt reikės jūsų vaikus pedofilams duoti pažaisti, nes kitaip nieko pats toks būdamas nesuprasi.“
Nuo alkoholio apsvaigęs vyras Skverneliui rašinėjo iš Belfasto miesto, Šiaurės Airijoje dirbo restorano virėju. Barčauskui Vilniaus miesto apylinkės teismas už grasinimus nužudyti skyrė 2000 eurų baudą.
„Jo istorijos Airijoje tikrai mes nežinome. Lietuvoje jis nebuvo kažkuo pasižymėjęs. Tiesa, buvo vienas pranešimas 2013-ais metais dėl smurto prieš sugyventinę“, – teigia Teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas.
Vyras žinutėse ne tik grasino Skveneliui, bet ir siejo jį su Lietuvą sukrėtusia Jurbarko prievartautojo byla: „Atmink, saugok, nes bus pamoka! Kitaip su jumis neina susitarti, prisiekiu, už Jurbarko mergaitę, už visus vaikus kentėsite.“
„Tai buvo iš esmės po vieną sakinį, kurių esmė sutrikdyti sveikatą sunkiai ir nužudyti. Iš esmės nužudyti, ten nebuvo tokio žodžio, nužudysiu, bet prasmė tokia“, – teigia M. Ražanskas.
Pats Skvernelis į tokius atvejus nežiūri pro pirštus.
„Tai nebuvo pajuokavimas, pasvaičiojimas, tai asmenys, kurie galvoja, kad savo nusikaltimu gali daryti nebaudžiami turbūt turėtų nuomonę pakeisti. Aš tikrai į tokius įvykius reagavau, reaguoju ir reaguosiu ateityje“, – sako jis.
Tik labai nedidelė dalis tokių istorijų baigiasi tiesiamųjų suole. Pareigūnai iš pradžių perspėja grasintojus.
„4 žinutės, kurios mėnesį laiko truko. Po pirmųjų žinučių Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai susisiekė su minėtu asmeniu. Jį įspėjo, kad jis nutrauktų savo veiksmus. Žmogus pradžioje sakė, kad jis gailisi, kad jis atsiprašys Premjero. Po to įspėjimo dar kartą buvo pakartoti tie veiksmai“, – teigia M. Ražanskas.
Apie grasinimus prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pati susilaukiu visokiausių palinkėjimų, ar kokių žinučių, kurios gali skambėti visaip. Tiesa, kol kas pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati nemačiau. Neturi būti prielaidų kažkokiems įsivaizdavimams, kad tai yra toleruojama. Mes žinome patirčių ir kaimyninėje Lenkijoje, kur neapykanta konkrečiam politikui baigėsi to žmogaus mirtimi“, – aiškina ji.
Pyktį, neapykantą gyventojai lieja ir ant Seimo narių.
„Vaikų grobimas, prekyba vaikais, buvo grasinama man pačiai, mano šeimos nariams, buvo grasinama pagrobti mano vaikus, atiduoti juos pedofilams ir taip toliau“, – pasakoja Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Dalijasi ir Aurelijus Veryga: „Žmogus be 20 minučių 22 val. negavo nusipirkti gerti ir nuo dūšios parašė į elektroninė paštą, ką apie mane galvoja.“
Tačiau pasekmių tokie žmonės ne visada sulaukia.
„Tik kraštutiniais atvejais yra kreipiamasi į policiją, į prokuratūrą“, – aiškina Vadovybės apsaugos tarnybos atstovė Emilija Garbaliauskaitė.
Valstybės vadovus saugantys pareigūnai per metus sulaukia nuo 300 iki 500 panašių atvejų. Maždaug vienas iš 10 grasintojų sulaukia dar didesnio pareigūnų dėmesio, kai saugomiems vadovams skiriama sustiprinta apsauga.
„Yra skiriamas apsaugos sustiprinimas, pakeliamas pareigūnų budrumas, priimami tam tikri taktiniai sprendimai, kurių dėl tarnybos veiklos specifikos komentuoti negaliu“, – priduria E. Garbaliauskaitė.
Anot Vadovybės apsaugos tarnybos, ne visi grasinantys asmenys kelia grėsmę ir ne visi keliantys grasina. Pareigūnų dėmesį patraukia ne tik tekstinės žinutės, bet ir šalia saugomo žmogaus atsiduriantys ginklais ir smurtiniais išpuoliais besižavintys, pykčio nevaldantys asmenys.
