Tiesa, ukrainiečiai parduotuvėse negalės apsipirkti pigiau, lengvata bus taikoma tik per labdaros organizacijas. Vyriausybė tokiu būdu tikimasi apsisaugoti nuo PVM grobstytojų.
Dėl rusų puolimo Luhansko srityje priversta palikti namus, Jevhenija atvyko į Raudonojo kryžiaus paramos centrą Vilniuje pasiieškoti sau ir dukrai rūbų. Tačiau nuo karo baisumų pabėgusi moteris iki šiol nesulaiko ašarų.
„Baisu, karas, bombarduoja. Mums nereikia Rusijos, nereikia jų tvarkos. Turime savo tvarką, buvo namai, butai, darbas, sodai ir mokyklos“, – kalba ukrainietė Jevhenija.
Moteris lietuvių šeimoje rado pastogę, tačiau visaverčiam gyvenimui trūksta būtiniausių daiktų – rūbų, maisto, higienos reikmenų.
„Atvykome su krepšiu, o jame žieminiai rūbai. Daugiau nieko“, – sako Jevhenija.
Raudonojo kryžiaus savanoriai ruošia žmonių paaukotus ir paramos organizacijų nupirktus higienos daiktus vaikams, moterims ir vyrams. Paramos organizacijos būtiniausių daiktų ukrainiečiams dar turi, tačiau perspėja, kad atsargos labai greitai senka. Tad prašo lietuvius nenustoti aukoti ir geriausia – pinigus į labdaros sąskaitas.
„Visuomenės aukojimo tempas sumažėjo stipriai, verslai atidavė paramą, kiek galėjo, perkame viską iš suaukotų lėšų normalia tvarka. Nueini į parduotuvę, nuperki didelį kiekį tiesiai iš tiekėjo, didelių nuolaidų negauname“, – sako „Raudonojo kryžiaus“ atstovė Luka Leskauskaitė.
„Maisto banke“ pabėgėliai gauna 115 eurų vertės korteles apsipirkti didžiuosiuose prekybos tinkluose. 100 eurų iš jų skiria „Maisto bankas“ iš paaukotų lietuvių pinigų, o dar 15 procentų prie šios sumos prideda patys prekybos tinklai:
„Nusipirksime produktų, vaikai mums padeda.“
„Labai dėkojame už tokį gerą priėmimą. Kortelės mums labai padeda. Net ne tiek materialiai, kiek moraliai jaučiu paramą mums draugiškos šalies. Labai dėkoju nuo visų ukrainiečių.“
Tačiau „Maisto banko“ savanoriai nerimauja, kad gyventojų ir įmonių labdaros kiekiai šiuo metu yra dvigubai sumažėję, palyginti su tais, kurie buvo prasidėjus karui Ukrainoje. O paramos poreikis atvirkščiai – auga. Tad ragina nepamiršti, kad dar savaitę galima skirti dalį savo pajamų mokesčio labdaros organizacijoms.
„Karo pradžioje Į Ukrainą siųsdavome 3-4 vilkikus per savaitę. Šiuo metu vilkikų yra apie 2 į savaitę, tad 1,5- 2 kartus sumažėjo siunčiamo maisto kiekis, o poreikis tik padidėjo“, – tikina „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Labdaros organizacijos skundžiasi, kad pirkdamos labdarai daiktus, nereceptinius vaistus ir maistą sumoka ir 21 procento pridėtinės vertės mokestį, nors daugybėje kitų ES šalių labdara yra neapmokestinama. Tad jie prašo vyriausybės keisti šią padėtį.
„Kai pirksime maistą už pinigus vežimui į Ukrainą, ši lengvata reiškia 21 proc. daugiau maisto“, – sako S. Gurevičius.
„Žinoma, pinigai mums labai reikšmingi, kiekvienas paaukotas euras mums reikšmingas. Kuo daugiau pinigų gauname, tuo daugiau žmonių galime padėti“, – kalba „Raudonojo kryžiaus“ atstovė Luka Leskauskaitė.
Jau du mėnesius tebesitęsiant karui Ukrainoje, Lietuvos vyriausybė nusprendė nereikalauti susimokėti PVM perkant paramą nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Tačiau patiems pabėgėliams pirkti prekes ar paslaugas be PVM neleis. Mokesčių lengvata galės pasinaudoti tik labdaros organizacijos – taip valdininkai viliasi išvengti sukčiavimų.
„Neatskirsi pabėgėlio, kad jis galėtų prekes pirkti be PVM, o ne pabėgėlis – su PVM. Bet kokias prekes, paslaugas nebūtų teisingas sprendimas. Pagal PVM direktyvą negalima pagal pirkėją skirstyti su lengvata ar be lengvatos. Išimtis – paramos organizacijoms“, – sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
PVM lengvatos priėmimas dar užtruks, nors ir skubos tvarka, ją dar turės patvirtinti Seimas, o paramos organizacijos per du mėnesius jau pripirko daiktų ir maisto už 5 milijonus eurų su visais mokesčiais. Visgi Finansų ministerija žada lengvatą taikyti nuo karo Ukrainoje pradžios, o sumokėtus mokesčius paramos organizacijoms grąžinti.
