Seime Lietuvos Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga turi vos tris atstovus. Tačiau tikrai negali skųstis gyventojų suaukojama GPM dalimi. 2018-2019 m. Mokesčių inspekcijos duomenimis partija yra antra po konservatorių. Gyventojai lenkų partijai atidavė beveik 350 tūkst. savo sumokėtų mokesčių. Rodosi, parama Lietuvos lenkų rinkimų akcijai išties didelė.
Tačiau Mokesčių inspekcijos duomenyse giliau pasiknisę STT antikorupcinės žvalgybos specialistai skelbia, kad GPM dalis partijoms gali būti skiriama ne visai skaidriai.
„Stebime palankumo tam tikrai politinei partijai, jėgai labai didelę koncentraciją viename juridiniame asmenyje ar regione, ar tendencijas kai dominuoja viena rizikingesne prašymo forma prieš kitą, tai galime kelti tendencijas, kad galimai yra nevisiškai savanoriškas tas gyventojų sprendimas skirti GPM mokestį“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Pareigūnai šalyje surado beveik 250 darboviečių – ir privačių, ir viešojo sektoriaus – kuriose nuo 50 iki 90 proc. visų darbuotojų savo mokestinę paramą atidavė išskirtinai vienai partijai. Daugiausia tokių juridinių asmenų paramos sulaukė jau mūsų minėta LLRA-KRS.
Anot STT, rizikingas paramos skirstymas dominuoja ten, kur ir dominuoja konkreti politinė jėga. STT konkrečiai įstaigų neįvardija, bet rajono gyventojai neslepia suprantantys, kaip viskas gali vykti:
„Lenkai, na tai jie turi savo vadovus, atstovybes, seniūnijas, seniūnaičius, kurie šneka jų kalba. Tai, kas pasakys, kad jie nepasinaudoja būtent šituo: kad lietuviai jūsų negirdi, o mes va čia lenkai dėl jūsų darom viską.“
Be to – didžiąją dalį GPM paramos žmonės Lietuvos Lenkų rinkimų akcijai skiria ne pildydami prašymą internete, o atgyvena tampančią popierinę formą. Tokiu būdu daug paramos sulaukia ir Darbo partija ir „Tvarka ir Teisingumas“. O popierinė forma anot STT – sudaro galimybę sukčiauti.
„Yra atvejai, kuomet asmuo ne pats išsiunčia, bet išsiunčia surinktas jo darbdavys ar kitos vietos, kai VMI gauna ne vieno, o kelių asmenų, daugelio asmenų prašymus. Tai gali siuntėjas peržiūrėti, kas kam ką skyrė ir atitinkamai daryti tiesiogiai ar netiesiogiai poveikį pasirinkimą padariusiam asmeniui. Kita rizika, kad asmuo iš viso nežino, kad jo vardu kažkas, jeigu asmuo išvis nesiima skirti, kad kažkas jo vardu tų formelių papildo“, – pasakoja R. Kaziliūnaitė.
„Kartais labai keistai atrodo, kuomet vieno ar kito juridinio asmens didžioji dalis darbuotojų remia vieną ar kitą politinę partiją. Tada labai įdomus klausimas, kodėl taip vyksta“, – teigia VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
VRK pirmininkė sako, kad problema rimta, mat GPM dalis yra antras pagal dydį partijų pajamų šaltinis.
„Valstybės biudžeto asignavimų mes išskirstome per metus apie 5,5 mln. eurų, šiemet taip ir bus. O jei 2019 m. politinės partijos gavo iš GPM kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Tai tikrai nemaža suma pinigėlių“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – kurios oficialiame puslapyje gyventojai gali matyti nuorodą į popierinio prašymo GPM paramai pavyzdį – STT baksnojimo nesureikšmina. O tai, kad gauna kone trečdalį visos Lietuvos GPM paramos partijoms – vadina tiesiog geru darbu.
„Visų pirma, internetu kuo toliau, tuo labiau žmonės nepasitiki. Nelabai gal ir nori pildyti po tų visokių skandalų su duomenų nutekėjimų. Bet mes dirbame su žmonėmis, kalbame per žiniasklaidą, per laikraščius, reklamuojame, duodame žmonėms ataskaitas, aiškiname, susitinkame, prašome susitikimų metu – reiškia žmonės pasitiki, jeigu atiduoda“, – sako LLRA-KŠS atstovė Vanda Kravčionok.
Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ateityje galimybių nesąžiningai skirstyti GPM paramą partijoms bus mažiau.
„Nuo 2022 m. apskritai nebeliks popierinės formos, tuos prašymus bus galima pateikti tik popieriniu būdu. Popierinė problema, kad galimi tam tikri pažeidimai – bus sumažinta, jos neliks“, – pasakoja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Bet šiemet popieriniai prašymai dar pildomi, ir parama juos užpildžius skiriama 4 metams į priekį. Pernai metų duomenys rodo, kad visos politinės partijos rikiuojasi antroje vietoje pagal gyventojų aukojamą GPM dalį.
