Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministre pirmininke – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ar ir Lietuvoje netrukus galime sulaukti fašistinės Rusijos kariuomenės? Ar jau reikia pradėti ruoštis?
Aš norėčiau, kad nebūtų be reikalo kurstoma žmonių panika. Tai yra labai svarbu. Tai, kad Rusijos režimas yra fašistinis, turbūt nėra labai didelis siurprizas niekam iš mūsų, nes man atrodo, kad tai yra tai, ką mes iš esmės teigėme jau ne vienerius metus.
Tačiau reikia nepamiršti, kad Lietuva yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO narė, ir kad NATO labai rimtai įvertino tai, kas vyko ir dabar vyksta Ukrainoje. Yra labai aiškiai komunikuota ir labai aiškiai deklaruota visų, kad NATO sutarties 5 straipsnis yra niekaip nekvestionuojamas.
Vakarai ėmėsi kieto ekonominio atsako. Ar viso to užtenka? Neseniai matėme Andriaus Kubiliaus reakciją į tai, kad SWIFT nebuvo atjungtas kai kuriems Rusijos bankams, ir tai esą yra didelė problema ir reikėtų tai padaryti.
Lietuva visą laiką pritarė ir visiškam Rusijos atjungimui nuo SWIFT sistemos visiems atsiskaitymams, kurie tik yra su Rusijos bankais. Tačiau, kad sankcijos yra griežtos, tai yra faktas, ir kad tai yra ne pabaiga, tai taip pat yra faktas. Yra ruošiami nauji sankcijų paketai ir kaip matote iš praeitos savaitės, dėl jų yra susitariama labai greitai.
Galbūt turite žinių apie embargą Rusijos naftai ir dujoms? Ar Vokietija gali artimiausiomis dienomis pakeisti savo poziciją?
Aš manau, kad Vokietija praėjusiomis dienomis pakeitė savo poziciją labai svarbiais klausimais. Visų pirma, susijusiais su gynyba ir jos finansavimu, ir tuo, kad Vokietija negali šalinti savo atsakomybės, susijusios su Europos saugumu.
Taip pat buvo deklaruotos nemažos investicijos į alternatyvų apsirūpinimą energetiniais ištekliais. Aš manau, kad tie tektoniniai lūžiai, kurių mes galbūt laukėme įvykstant anksčiau, įvyko dabar. Gaila, kad įvyksta tokia kaina.
Ar pakanka įšaldyti Rusijos centrinio banko valiutinių sąskaitų dalį? Kai kurie rusų ekonomistai dabar aiškina, kad jie gali kompensuoti patiriamus nuostolius tiesog per tolesnį žaliavų eksportą. Ar tai tiesa?
Yra sudėtinga realizuoti pačius atsiskaitymus – ypatingai, jeigu įvyksta atjungimas nuo SWIFT. Noriu paminėti, kad tokia sankcija, kad būtų įšaldyti centrinio banko rezervai, istorijoje yra pritaikyta turbūt tik kartą, ir tikrai ne tokiai valstybei kaip Rusija. Bet šitos sankcijos yra tik pradžia.
Bijau, kad kas begalvotų kurti kokias labai gudrias schemas, kuriomis bandys apeiti sankcijas, turės labai nusivilti, nes sekantys sprendimai tiesiog neleis tuo pasinaudoti.
Vakarų ekonominių sankcijų padariniai mums – ko mes galime sulaukti artimiausiu metu? Didesnė infliacija, didesnės kuro kainos?
Tai yra tikėtina, bet reikia suprasti, kad tai yra kaina, kurią Vakarų demokratija mokės už savo išlikimą. Man atrodo, kad jokia kaina už Vakarų demokratijos išlikimą nėra per didelė. Tos kainos gali būti įvairios. Tai yra ir išlaidų gynybai didinimas, apie ką galvoja ne tik tos valstybės, kurios tradiciškai gynybai skiria bent jau tokią dalį savo biudžeto ir BVP, kaip yra susitarta NATO, bet ir tos valstybės, kurios ilgus metus to nedarė, kaip pavyzdžiui Vokietija.
Žinoma, bus ir tų poveikių, kurie ateis per tarptautines grandines. Pirmiausia, kol susiklostys alternatyvūs apsirūpinimo dujomis ir nafta keliai ir būdai, tam tikrų sutrikimų neabejotinai bus, kas atsispindės kainose, bet vėlgi – tai yra ta kaina, kurią reikia mokėti už tai, kad pasaulis pagaliau decouplintų (angl. atsisietų – red. past.) nuo Putino režimo, visokeriopai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
