Vyriausybė ir toliau svarsto pasienyje statyti fizinę sieną, kuri kainuotų 15 mln. eurų. O štai vidaus reikalų ministrė užsimojo, kad pasieniečių sandėliuose pagaliau neliktų sovietų gamybos „kalašnikovų“.
Palapinių miestelyje Pabradėje dabar gyvena apie 80 neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų, daugiausia – irakiečių ir sirų. Vien šį savaitgalį ir šįryt prieglobsčio pasiprašė 32 pabėgėliai.
Iš viso šiemet į Lietuvą pateko jau 440 geresnio gyvenimo ieškančių migrantų. Kol Baltarusijos režimas galimai tyčia prie mūsų sienos paleidžia pabėgėlius ir taip kelia problemas mūsų pareigūnams, Lietuvos valdžia svarsto, ką daryti, jei skaičiai pasiektų ne dešimtis, o šimtus ar net tūkstančius.
Šį klausimą Prezidentūroje svarstė ir Valstybės gynimo taryba. Po posėdžio vidaus reikalų ministrė pranešė, kad ruošia tris scenarijus. Pirmasis – ko prireiks, jei per parą sieną kirstų iki 500-ų neteisėtų migrantų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia: „Užsieniečių registracijos centro, pasieniečių mokyklos patalpas. Jau įrengta stovyklavietė, kurioje 350 žmonių. Ir po trijų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas.“
Jeigu per parą atkeliautų iki tūkstančio asmenų, reikėtų papildomos tūkstančio vietų stovyklavietės, o po trijų parų – ir savivaldybių pagalbos. Blogiausias scenarijus – jei Lietuvos sieną kirstų iki dešimties tūkstančių migrantų per parą. Be jau minėtų priemonių, našta kristų savivaldybėms.
A. Bilotaitė sako: „Ir dar dvi stovyklavietės pažeidžiamiausiuose mūsų savivaldybių rajonuose.“
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia: „Realus tas „optimistinis“ scenarijus. Iki tūkstančių žmonių kad pasiektų Lietuvą, dabar tikrai nėra realūs, tačiau pasirengimas užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir ES sienų apsaugą, turi būti vykdomas.“
Valdžia vis dar svarsto pasienyje su Baltarusija statyti fizinę sieną. Dabar iš beveik 680 kilometrų besidriekiančio pasienio modernios kameros stebi vos trečdalį ruožo, likusiame patruliuoja pasieniečiai ir šauliai.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina: „Žvilgtelkime į šiaurę nuo mūsų – po panašių hibridinių atakų prieš Norvegiją, Norvegija turi aiškiai įtvirtintą tvorą pasienyje su Rusija. Panašų infrastruktūrinį objektą stato ispanai. Reikia suvokti, kad tokiais fiziniais objektais neatsiribotume nuo laisvojo pasaulio.“
Pasak A. Bilotaitės, valdantieji dar skaičiuoja, kiek fizinė siena kainuotų ir ar jos efektyvumas apsimokėtų. Preliminari kaina – 15 mln. eurų.
Tiesa, žmogaus teisių ekspertai aiškina, kad siena pažeistų migrantų teisę siekti prieglobsčio. Problemų akivaizdoje politikai vis dar nežino ir koks tiksliai kitąmet bus finansavimas krašto gynybai. Per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo jį didinti iki 2,5 proc. BVP.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sako: „Šiais metais tas santykis yra 2,03, kitąmet jis bus didesnis, kiek didesnis – priklausys nuo derybų, nes reikia išsidėstyti visą augimą iki 2,5 proc. nuosekliai.“
A. Anušauskas teigia: „Kaip konkrečiai atrodys biudžetas – ar 2,09 proc., ar 2,11 proc., ar dar koks nors procentinis dydis bus įrašytas, po biudžeto derybų mes matysime konkretesnius skaičius.“
O ministrė A. Bilotaitė pareiškė, kad laikas normaliai atnaujinti pasieniečių ginkluotę. Šiuo metu sienos apsaugos pareigūnai ginkluoti pistoletais, tačiau sandėliuose guli ir sovietiniai, tokie ar panašūs, 1958–1992 metais gaminti „kalašnikovo" automatai: „Mūsų VSAT pareigūnų ginkluotė privalo būti pakeista į modernią, atitinkančią aukščiausius standartus. Nes ypač šitam kontekste gėda, kad VSAT pareigūnai turi tokius ginklus.“
Tiesa, pasieniečiai „kalašnikovų" griebtųsi nebent karo atveju. Kariai, policija ir kitos tarnybos sandėliuose tokių automatų nebeturi. NATO standartus atitinkančiai ginkluotei įsigyti pasieniečiams reikėtų ne tiek ir daug – 8500 eurų.
