Vietoje to, miestus apjungia ilgasis maršrutas. Žmonės skundžiasi – esą vaikai turi važiuoti į mokyklą net valandą anksčiau, o suaugusieji iš darbo grįžta valanda vėliau, nes turi taikytis prie suretėjusių maršrutų.
Naujieji metai Šiaulių geležinkelio stotyje prasidėjo su pokyčiais, o jais šiauliečiai ne itin patenkinti. Miestiečiai skundžiasi suretėjusiais traukinių maršrutais:
„Ryte atvažiavau, važiavau pas gydytojus ir ilgas laiko tarpas iki traukinio laukti – 12 val. Būdavo dar ir po 10. Taip, kad nelabai.“
„Tai va, vakar aš jau paklydęs buvau. Bėgau uždusęs ir paskui kosėjau dvi valandas atsisėdęs. Nuo gruodžio vienuoliktos pakeitė, o dabar visiškai pakeitė. Ką padarysi. Šiauliuose beliko tik keletas seniukų.“
Taigi vietoje atskirų maršrutų Šiauliai-Radviliškis, Šiauliai-Mažeikiai ar Šiauliai-Panevėžys. Atsirado naujas ilgasis maršrutas: Panevėžys-Šiauliai-Mažeikiai.
Tokiu maršrutu traukiniai dabar pravažiuoja didesniais tarpais nei važiuodavo trumpaisiais maršrutais: „Grįžti mums dabar yra apie pusę keturių kažkur, o daugiau po 6. – Irgi tarpas? – Taip. Nėra. Nes aš dirbu pati iki 16 valandos, tai tik šeštą valandą namo grįžti.“
Žmonės pyksta, kad savo keliones turėjo persiplanuoti kitaip. Vaikams, kuriems pamokos nuo aštuonių ryto, nebeliko septintos ryto traukinio, todėl turi ir keltis ir važiuoti į mokyklą gerokai anksčiau: „Moksleiviai tai jau dabar neturi jie su kur važiuoti. Iš Šilėnų. 7.15 važiuodavo traukinukas, dabar jau nebėra to traukinio pagal naują grafiką. Tai vat jiems labai nepatogu ir labai nepatenkinti žmonės.“
Susisiekimo ministras tikina, kad šiaurės Lietuvoje ankstesni traukinių maršrutai buvo neefektyvūs – todėl kaip alternatyvą siūlo persėsti į autobusus.
„Ten, kur kažkuriuo maršrutu bėgiai ir yra, bet gyventojai pakankamai mažai naudojasi traukiniu, na, ten, vis dėlto, alternatyva turėtų būti autobusas, nes tai yra mums visiems pigiau“, – tvirtina Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Kai traukinys veža dešimt ar dvidešimt keleivių, tai nėra pats efektyviausias būdas. Tai čia vienas iš tų kompromisų, ieškant būdų, kaip mes galėtume efektyviau veikti šiame regione – tai buvo apjungti šituos traukinius“, – aiškina „LTG Link“ generalinis direktorius Linas Baužys.
O Vilniaus traukinių stotyje laukiantys keleiviai kalba apie vietų traukiniuose trūkumą ir dideles bilietų kainas. Ypač tuomet, kai jau vietos su galima nuolaida gauti nebepavyksta: „Dabar pirma klase turėjom važiuoti. Vyras turi biški ir neįgalumą, galėtume ir nuolaidas turėti, bet dabar be nuolaidų turi važiuoti jau. Nu nėra vietų. – Kiek bilietas kainuoja? – 21 eurą. Nu brangu paėmus, mums, kaip pensininkams, brangu. – Iki Šiaulių nuvažiuot.“
Deja, kol kas mažesnių bilietų kainų bendrovė nenumato. Yra ir dar daugiau naujovių. Tarp Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos geležinkelių grupės keleivių vežimo bendrovės pasirašyta dešimties metų trukmės keleivių vežimo sutartis. Taip siekiama padidinti keleivių srautą ir atnaujinti autoparką.
„Daugiau mes niekada nenaudosim dyzelinių traukinių. Mes daugiau nebepirksim dyzelinių traukinių – ten, kur yra elektrifikuotas ruožas – važiuos traukiniai, priderinti elektrifikuotam ruožui, o į regionus, kur nėra elektrifikuotos linijos, bus specialūs bateriniai-hibridiniai traukiniai, kurie galės tam tikrą kilometrų dalį toliau važiuoti baterijomis“, – kalba L. Baužys.
„Mes norime 2026 metais, kad geležinkeliais keliautų šeši milijonai gyventojų. O 2030 metais, kad mes turėtume dešimties milijonų keliautojų skaičių. Tam reikia daugiau traukinių, tam reikia patrauklesnių, naujesnių traukinių“, – teigia M. Skuodis.
Tiesa, tarp didmiesčių šiais metais susisiekimas gerėja. Dažnesni reisai Kaunas-Šiauliai, Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Kaunas maršrute, atsiras daugiau greitųjų reisų.
