Jei ne – grasina mirtimi. Ukrainos karius priešo pajėgos stumia iš miesto centro į jo pakraščius. Be to, okupantai skelbia sugriovę paskutinį Severodonecką su kitais miestais jungiantį tiltą.
Ukrainos kariai bando atremti Rusijos pajėgų puolimą Severodonecke. Jame po okupantų apšaudymo tolumoje dega „Azot“ gamykla, kurioje slepiasi maždaug 500 civilių. O jų gretose – mažiausiai 40 vaikų.
Okupantai skelbia sugriovę paskutinį tiltą, jungiantį Severodonecką su miestu dvyniu Lysyčiansku, tad civilių evakuoti nebeįmanoma nei iš apsupto miesto, nei iš jo prieigose esančios gamyklos.
„Bandome susitarti dėl koridorių. Kol kas nesėkmingai. Bet tikimės, kad pavyks tai padaryti. „Azote“ slėptuvės ne tokios stiprios ir didelės kaip „Azovstal“ Mariupolyje, todėl mums būtinai reikia išvežti žmones“, – teigia Luhansko gubernatorius Serhij Gaidai.
Luhansko gubernatorius teigia, kad rusų pajėgos valdo apie 70 procentų Severodonecko. Savo ruožtu Kremliaus pakalikai dėsto, kad sugriovus paskutinį tiltą, miestas visiškai atskirtas, o Ukrainos kariai apsupti, tad jiems yra tik du pasirinkimai – pasiduoti arba mirti. Visgi, anot V. Zelenskio, kovos mieste, kaip ir visame Donbase, tęsiasi toliau.
„Rusijos kariuomenė Donbase bando dislokuoti rezervines pajėgas. Bet kokius rezervus jie gali turėti dabar? Rusijos generolai į savo žmones žiūri tiesiog kaip į patrankų mėsą. O tai reiškia tik viena – Rusija jau birželį gali kirsti 40 tūkstančių prarastų karių ribą“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Lysyčianskas, esantis kitapus upės nuo Severodonecko. Ten per pastarąją parą žuvo mažiausiai trys civiliai, įskaitant šešerių vaiką. Iš miestu vaiduokliu virstančio Lysyčiansko žmonės bando evakuotis į saugesnes vietas. Jiems padeda ukrainiečių kariai: „Per apšaudymą mūsų kieme mergaitę užmušė. Liko du vaikai. Dėl to nusprendėme išvykti iš čia. Bet tikimės, kad grįšime.“
Tačiau dalis aplinkinių kaimų gyventojų, ypač senoliai, išvykti nenori ir sako, kad jų likimas – Dievo rankose: „Mielasis, o kur man važiuoti? Kas manęs ten laukia? O čia aš savo namuose. Kaip Dievas duos, taip ir bus.“
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas kreipiasi ne į Dievą, o į Vakarų lyderius ir dar kartą prašo ginklų.
„Ukrainai reikia modernių priešraketinės gynybos sistemų. Tokių sistemų tiekimas buvo galimas šiemet, pernai ir dar anksčiau. Ar mes jas gavome? Ne. Ar mums jų reikia? Taip. Į šį klausimą jau gauti 2606 teigiami atsakymai. Tai – įvairios Rusijos sparnuotosios raketos, pataikiusios į Ukrainos miestus“, – sako V. Zelenskis.
V. Zelenskio bendražygis Mychailas Podoliakas sako, kad Ukrainai skubiai reikia mažiausiai 1000 haubicų, 300 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, pusės tūkstančio tankų, 2000 šarvuočių ir tūkstančio bepiločių orlaivių.
Anot Ukrainos karių, kovojančių fronte ties Mykolajivu, būtent modernūs ginklai gerokai pakeltų jų moralę.
„Situacija čia keičiasi kiekvieną minutę. Dabar ramu, sprogimai girdisi tik toli. Bet staiga viskas gali pasikeisti. Kartais apšaudymai mus pasiekia iš skirtingų pusių. Čia fronto linija“, – pasakoja savanoris Vasilij.
Dabar didžiausias šių kovotojų motyvacijos variklis – mūšio lauke savo gyvybe rizikuojančius karius iš visų Ukrainos kampelių pasiekiančios vaikų padėkos.
Ternopilio Vakarų Ukrainoje apšaudymo padariniai. Rusijos karo generolai aiškina smogę dideliam ginklų sandėliui, tačiau akivaizdu, kad tai – eilinis melas. Per šį išpuolį nukentėjo keturi daugiaaukščiai ir jų gyventojai – iš viso daugiau nei 20 žmonių.
„Tai teroras, tiesiog teroras. Tarp aukų yra ir 12 metų mergaitė iš Charkivo. Ji išvyko į Ternopilio sritį, bėgdama nuo Rusijos kariuomenės. Ir tokie faktai dabar nulems pasaulio suvokimą apie Rusiją“, – tvirtina V. Zelenskis.
Juodų faktų apie Rusiją iškyla vis daugiau. Štai Bučos srityje rasta dar viena kapavietė su septynių žiauriai nukankintų ir sušaudytų žmonių kūnais. Pareigūnai aiškinasi jų tapatypes ir atskleidžia, kad daliai šūviai paleisti į galvą, kitiems suvarpyti keliai. Tęsiasi ir vagystės.
Kyjivas skelbia, kad okupantai iš Zaporižios gamyklos pavogė 54 prekinius vagonus su daugiau nei 3000-iais tonų geležies rūdos, o štai Mariupolyje, kuriam gresia choleros protrūkis, Rusijos kariai su vietiniais kolaborantais vagia humanitarinę pagalbą, kurią vėliau perparduoda gyventojams. Beje, per pirmąsias šimtą karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 milijardus eurų, kurių didžiąją dalį – apie 57 milijardus – Rusijai sumokėjo Europos Sąjunga.
