Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali. Kai kurios bažnyčios jau pradėjo ruoštis naujovėms, dalis tikinčiųjų jau ėmė trypčioti, kada galės gauti komuniją, o triukšmui visuomenėje didėjant vyskupai pareiškė… persigalvoję. Mišių nuo pirmadienio nebus.
Kalėdų rytą popiežius Pranciškus tradicinį kreipimąsi į pasaulio žmones urbi et orbi skelbė ne iš balkono, o iš vidaus. Ir transliavo kalbą internetu, kad tik minios per pandemiją nesibūriuotų.
Šiomis dienomis tuščias ir Betliejus – Kristaus gimimo vieta. Maldininkai čia saugantis viruso negalėjo rinktis ir per šventes.
O Lietuvos bažnyčia paskelbė, kad jau nuo pirmadienio, sausio 11 d. reikėtų atnaujinti gyvas pamaldas. Sukviesti į Dievo namus tikinčiuosius.
Apie nuo pirmadienio atnaujinamas pamaldas su žmonėmis Lietuvos vyskupų konferencija oficialų pranešimą paskelbė vakar. Esą bažnyčia užtikrins vienam žmogui ne mažiau, kaip 10-ies kv. m. plotą, išlaikys ne mažesnį nei 2 m. atstumą tarp žmonių, kurie, žinoma, turėtų būti su kaukėmis. Tikintieji suskubo džiaugtis sprendimu. Tiesa ne visi:
„Aš už tai. Tikrai, kad atnaujintų. Nes kažkaip norisi pabūti bažnyčioje. Mano sesė mirė, negaliu kalbėti. Dabar per Kalėdas…“
„Aš nepritarčiau. Vis tiek dideli susirgimai, šiandien apie 3 tūkst. Aš nerizikuosiu, neisiu.“
„Tik malda išgydys mus visus. Ypatingai komunija, kurią mes priimam, juk ten visi vaistai nuo visų ligų. Ne tik Jėzaus kūnas, bet ir vaistas nuo visų ligų.“
Vaistas ar ne, tačiau kilo klausimas, kodėl bažnyčia gali atverti savo duris kada panorėjusi, nors to paties per karantiną negali padaryti nei parduotuvės, nei, tarkime, kirpyklos.
Pasirodo, dar 2000 m. Lietuvos valstybė su Šventuoju sostu pasirašė ir ratifikavo susitarimą, pagal kurį Lietuva pripažino išimtinę bažnyčios kompetenciją pačiai spręsti, kaip užtikrinti savo veiklą. Tiesa, bažnyčios teisė ne absoliuti.
„Ratifikuotos tarptautinės sutartys turi taikymo pirmumą tiek prieš nacionalinius įstatymus, tiek tuo labiau prieš vyriausybės nutarimus ir kitus poįstatyminius teisės aktus, pavyzdžiui, ministro įsakymus. Bet tai nereiškia, kad gali pažeisti Konstituciją“, – sako Mykolo Romerio universiteto teisininkė Ingrida Danėlienė.
„O šiuo atveju mes turime labai aiškų interesą – visuomenės sveikatą ir saugumą, kaip interesą, kad nesiburiuotų žmonės. Tai mano supratimu, vyriausybė uždrausdama susibūrimus, tuo pačiu uždraudžia juos visur: bažnyčioj, kapinėse, baliuj, dar kur nors“, – pasakoja VU teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Bet vyriausybė prieš bažnyčią balso nekelia jau nuo pandemijos pradžios. Dievo namams buvo teikiamos tik rekomendacijos nerengti masinių mišių, o ne privalomi nurodymai. Valdžios tonas nepasikeitė ir šiandien išgirdus naujienas.
„Esamomis aplinkybėmis, kadangi dar neturime gerų žinių apie situacijos gerėjimą – aš tikėčiausi galbūt persvarstymo šito sprendimo“, – teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat tik apsiribojo paraginimu gerai pagalvoti prieš einant į mišias. Pečiais po susitikimo su ekspertų taryba pagūžčiojo ir prezidento atstovas, nors ekspertai ir rekomenduoja mišių neatnaujinti.
„Norime padėkoti bažnyčios bendruomenei už taikytus apribojimus šventiniu laikotarpiu ir nevykdytas pamaldas. Tas planuojamas pokytis nuo kitos savaitės yra leidžiamas pagal vyriausybės nustatytus karantino reikalavimus“, – kalbėjo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Reikia labai atsargiai į tai žiūrėti. Mano konkreti rekomendacija būtų šitą mėnesį nevykdyti šitų pokyčių“, – sako ekspertų tarybos narys Prof. Kęstutis Petrikonis.
Štai išgirdęs naujienas apie atnaujinamas gyvas pamaldas joms ruoštis pradėjo ir nedidėlės koplyčios Mokolų kaime klebonas Marius Rudzinskas. Skaičiuoja, kiek čia žmonių sutalpins.
„Mes esame pažymėję vietas, kur galėtų žmonės susėsti, bet užtikrinant tą 10 kv. m. vienam žmogui – sunku pasakyti, bet žiūrint į erdvę manau 10 šventosiose mišiose“, – pasakoja klebonas Marius Rudzinskas.
Štai, ką mano gyventojai:
„Man atrodo dar reikia susilaikyti, kol čia viskas baigsis. Bet jau eina į geresnė pusę, skaitom, po truputį.“
„Ką tik buvau, iš tikrųjų, kadangi vyro laukiau. Turėjau pusvalanduką. Yra žmonių nedaug, tai trumpam pabuvau su savim, su dievuliu.“
„Kaip čia pasakius dabar. Bendraujam su žmonėm, tai galbūt ir norisi išeiti į tą visuomenę truputį. Pabūti toj aplinkoj.“
Pirmadienio mišių jau laukia ir dalis kauniečių:
„Būtų gerai, kad aukojamos nors 12 val. būtų. Gerai būtų…“
„Trūksta, šiandien mamos metinės, tai…“
„Žinot, kaip įpratom, tai ir nereikia. Išmokom patys pasimelsti.“
Melstis namie žmones ragina ir iki šiol nuotoliniu būdu mišias aukojantis Lietuvos kariuomenės kapelionas, pats persirgęs koronavirusu ir niekam to nelinkintis.
„Vieną paleisi nuo lenciūgo, kaip šunis tai jis bėgs į maksimą, kitas į akropolį, kitas dėl to kad pratęs bėgti į bažnyčią, tai bėgs į bažnyčią. Kiek ten tikro Dievo ieškojimo, tai man toks labai retorinis klausimas. Nes Dievas širdyje yra. Aišku, žmogus yra žmogus, jei žiūrėti teologiškai, tai aišku komunijos priėmimas yra labai rimtas dalykas. Tai kas tą supranta – realiai supranta, tam tikrai reikia. Bet ar tokių dauguma žmonių yra, tai tikrai nėra dauguma“, – teigia Lietuvos kariuomenės kapelionas Arnoldas Valkauskas.
Tačiau Lietuvos bažnyčios vadovybė, paskelbusi apie sprendimą atnaujinti abejonių sukėlusias gyvas pamaldas pusė dienos nesiteikė sprendimo paaiškinti. Nei Vyskupų konferencija, nei Vilniaus arkivyskupija pusę dienos, per visą šaršalą, buvo nepasiekiama. Panašu, kad vyko pasitarimai, po kurių bažnyčia 15 val. popiet paskelbė persigalvojusi.
„Šiandien mes priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems“, – kalbėjo Vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas.
Arkivyskupas paneigė ir kilusias kalbas, kad bažnyčia mišias atnaujinti suskubo pritrūkusi tikinčiųjų aukojamų pinigėlių.
„Mūsų problema panaši, kaip ir verslų ir žmonių Lietuvoj. Turi efektą. Bet mūsų svarstymuose ką daryti ir dėl atidarymo mišių – šitas klausimas nebuvo iškeltas, kaip koks nors, kurį vertintumėm. Pandemijos ir karantino laike nemažai žmonių tiesiogiai ar nuotoliniu būdu užprašo maldų iš kunigų, užsako mišias ir atsiunčia aukas. Rečiau užneša kartais, o kartais tik perveda. Tai mišių aukojimo žmonių intensijos nenutrūko ir jos vyksta“, – sako G. Grušas.
Bažnyčia skelbia, kad gyvos mišios dar nevyks bent iki sausio 31 d. nebent sergamumas smarkiai sumažėtų.
