Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.
Kaip pranešė Lietuvos socialdemokratų partija, už šį projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 41, o 26 parlamentarai susilaikė.
Ministre ketinanti tapti Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska trokšta kuo greičiau savo vardą ir pavardę pasikeisti, kad atrodytų kaip tikros lenkės. Tuo metu kalbos komisija abejoja, ar toks užmojis konstitucinis.
Laisvės partijos atstovė Seime E. Dobrovolska save laiko Lietuvos lenke ir savo pavardę pase nori matyti su lenkiškomis W raidėmis. Štai lenkiškoje spaudoje ji kaip tik taip jau ir pristatoma.
„Aš esu lenkų tautybės, mano vardas Ewelyna visada mokyklos sąsiuviniuose, lenkiškuose diplomuose buvo rašomas tokia forma. Baigiau lenkišką gimnaziją, per 12 metų visada rašau originalia kalba – lenkų. Deja šiandien teisės aktai to nenumato. Jei pagaliau priimsime šį teisės aktą, pasinaudosiu ir šia galimybe“, – sako kandidatė į ministres E. Dobrovolska.
E. Dobrovolska ketina tapti teisingumo ministre ir žada siekti pakeisti asmenvardžių įstatymą, kad lietuviškuose pasuose pirmajame puslapyje be kliūčių būtų rašomos pavardės ir vardai su W, X ir Q raidėmis.
Vilniuje gyvenantis lietuvę vedęs prancūzas poeto Adomo Mickevičiaus proanūkis Roman Gorecki-Mickiewicz penkerius metus kovojo Lietuvos teismuose, kad lietuviškame pase jo dukters vardas būtų su X raide, o pavardė kaip jo – su W. Romano duktė Alexia turi dvi pilietybes – Lietuvos ir Prancūzijos. Gimusi gavo pasą pagal tėvų norą su X ir W. Tačiau po dvejų metų paso galiojimui pasibaigus prasidėjo ginčai su Migracijos valdyba, nuvedę iki teismų.
„Aš neturiu nieko prieš lietuviškas raides. Reikėjo atnaujinti pasą, pradėjo man sakyti, kad X ir W negalima. Sakau, čia labai problematiška, taip gimė, jūs negalite pats galvoti, kad netinka“, – pasakoja asociacijos vadovas Roman Gorecki-Mickiewicz.
Lietuviai, sudarę santuokas su užsieniečiais, tik teismo leidimu pasuose gauna tokią pat kaip sutuoktinio pavardę. Tokių šiuo metu šeimų – apie 100. Ir štai socialdemokratai jau skuba jiems į pagalbą ir teikia Seimui įstatymo pataisą, turinčią leisti asmenvardžius su X, W ir Q rašyti pasuose ir tapatybės kortelėse.
Socialdemokratų vedlys Gintautas Paluckas tokią teisę ragina suteikti ne tik užsieniečių žmonoms ir atžaloms, bet jau ir tautinių mažumų nariams.
„Tai yra asmens tapatybės dalis, žmogaus teisė. Ši nuostata būtų teisė vedantiems ar ištekantiems už užseniečių. Taip pat Lietuvos piliečiams, kurie savo tautinę kultūrinę tapatybę nori išreikšti per savo asmenvardžius asmens dokumentuose“, – teigia socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas.
Šį socialdemokratų siūlymą palaikė liberaliosios partijos bei Seimo pirmininkė.
„Lietuvoje dabar yra daug žmonių, šeimų, kurios turi tokią dilemą, su ja susiduria kasdien, tai sudaro nepatogumų. Turime padaryti viską, kad tokių nepatogumų nekiltų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Esame linkę pritarti. Turime ir savo idėjų, jas galėsime sujungti vėliau komitetuose, kad Lietuva turėtų geriausią sprendimą“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau didelė dalis konservatorių bei valstiečių nepritarė šiam siūlymui Lietuvos pasuose vardus ir pavardes pradėti masiškai rašyti nelietuviškos abėcėlės raidėmis.
„Jei tu čia gyveni, priimi šios valstybės teisinę sistemą, įstatymus. Jei nuvažiuosiu į Prancūziją, priimsiu jos įstatymus, jei norėsiu ten gyventi. Tai yra pagarbos savai valstybei išraiška“, – pasakoja Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis.
„Lietuvių kalba mums yra vertybė, įvairių diakritinių ženklų vartojimas kelia klausimą, ar nėra sankirtos su valstybinės lietuvių kalbos statusu. Juo labiau kad matome ir kitose valstybėse, Anglijoje, kuri multikultūrinė, turi didelę mažumų bendruomenę, diakritiniai ženklai nėra rašomi“, – teigia Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja, kad Lietuvos pasuose nelietuviškais rašmenimis būtų rašomos tarptautinių šeimų sutuoktinių ir vaikų pavardės. Tačiau kitus variantus atmeta remdamasi Konstitucija.
„Tai yra valstybinė kalba. Visiems piliečiams garantuoja tas pačias taisykles. Todėl atsirasti pasų daug ir nepagrįstai, kuriuose nebūtų valstybinės kalbos dabar neįsivaizduojama ir neįmanoma. Tam reikėtų keisti konstituciją“, – kalbėjo kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
