Kad lietuviai spėtų sudalyvauti atrankoje į astronautus, Laisvės partijos lyderė Seimo paprašė kuo greičiau ratifikuoti atitinkamą sutartį, kuri leistų Lietuvai tapti Europos kosmoso agentūros nare. Mat šiuo metu kaip tik vyksta astronautų atranka: „Norime sudaryti tą galimybės langą ir Lietuvos piliečiams sudalyvauti tokioje atrankoje.“
Opozicija kaipmat sureagavo pašaipiai.
„Vakar turėjom kaip tik dėl narkotikų, psichotropinių medžiagų legalizavimo klausymus Sveikatos reikalų komitete, pirma buvo teorinė, paskui praktinė dalis, tai Laisvės partija kam davė žolės, kam miltelių, ir po to sako: dabar startuojam į kosmosą ir, kas praeina tą kursą, galės būti astronautais“, – teigia mišrios Seimo grupės narys Remigijus Žemaitaitis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sutinka: „Tai yra nacionalinės svarbos klausimas, esminis ir svarbiausias šiuo metu šalyje, nes, ko gero, be galo daug yra žmonių, norinčių tapti astronautais Lietuvoje.“
Į kosmosą gal ir norėtų daug kas, tačiau praeiti atranką šansai ypač menki. Seime jau juokais svarstomą, ką iš parlamentarų derėtų išsiųsti į kosmosą pirmiausiai.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas siūlo siųsti jau pasižymėjusį seimūną: „Kadangi skraido padebesim Petras Gražulis, aš siūlyčiau pirmiausia jį. Nes jis ir šokinėt moka, nesvarumo būklę išlaiko neblogai.“
P. Gražulis sutinka: „Nu, ką darysi, suriš, įmes į tą erdvėlaivį ir turėsiu skrist.“
O valstiečiai paviešino nuotrauką, kurioje juos kažkas jau pavaizdavo kaip astronautus. Tad ironizuoja, kad galėtų būti savanoriais įgyvendinti vaikystės svajones.
Agnė Širinskienė sako: „Mes atranką praėjome 2017 metais, kada pasirodė ta karikatūra, mes ją visi trys herojai turime, tai tikrai neįžeidžia, yra labai smagu pasijuokti kartais, bet, realiai žiūrint, manau, kad galbūt Laisvės partija šiek tiek per toli už Saulės sistemos ribų nuskridusi.“
Kas turėtų skristi į kosmosą, diskutuota net Seimo salėje, tiesa, A. Armonaitė paaiškino, kad valstiečiai šansų nebeturi.
„Aš tikrai suprantu, kad kaip ir „TikToke“, taip ir valstybėje nėra kitų problemų. Norėčiau palinkėti ekonomikos ministrei šiek tiek nusileisti labiau ant žemės ir pradėti rūpintis žemiškesniais dalykais“, – sako A. Širinskienė.
Ir nors opozicija sako suprantanti svarbą suteikti mokslui ir verslui naujų galimybių, tačiau piktinasi A. Armonaitės prašymu Seime klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. To norima, nes astronautų atranka vyksta iki mėnesio pabaigos, bet opozicijai atrodo, kad skubos labiau reiktų gelbstint žlungančius verslus, o ne ieškant astronautų.
„Šiandien turbūt ne tas klausimas yra svarbiausias mūsų žmonėms, šalies ekonomikai, kad reikėtų tokiu keistu būdu. Bet kada tu nesugebi nieko kito pademonstruoti Vyriausybėje, tai belieka tau pasiimti tokią temą“, – teigia opozicijos lyderis S. Skvernelis.
„Armonaitė tampa savotiškas „Gražulis 2“. Jei Gražulis dalyvauja vienoje kompanijoje, tai Armonaitė dabar „Gražulis 2" kitoje kompanijoje dalyvauja. Ir jeigu juos sudėjus į vieną valtį, tai viešųjų ryšių prasme jie fantastiškai sugrotų. Čia tikrai faktas, ir jeigu ne, tai Eurovizijoje galėtų kaip „LT United“ dalyvauti, Gražulis ir Armonaitė būtų nerealus duetas“, – sako R. Žemaitaitis.
Tačiau A. Armonaitė turi savų argumentų: „Yra verslo gelbėjimo darbotvarkė ir yra ekonomikos augimo darbotvarkė. Tai yra ekonomikos augimo darbotvarkės klausimas.“
Juokas juokais, bet dar 2019-aisiais Ekonomikos ir inovacijų ministerija įsteigė Lietuvos kosmoso biurą. Lietuviai studentai stažuojasi NASA agentūroje, o verslininkai su mokslininkais jau dabar kuria kai kuriuos kosmose naudojamus komponentus – lazerius, programėles, žemės stebėjimo įrangą.
Kosmoso biuro vadovė Eglė Elena Šataitė teigia: „Kosmoso bendruomenė, apskritai kalbant, Lietuvoje priskaičiuojamos kelios dešimtys įmonių, kurios aktyviai veikia, vykdo tarptautinius projektus, ir ne tik Europos kosmoso agentūros, bet ir Europos sąjungos, tai „Horizontas 2020“ programa, „Eurostars“ programa.“
Dabar Lietuva yra bendradarbiaujanti su asociacija valstybė, tai kainuoja po beveik pusantro milijono kasmet. Tapus asocijuota nare, kiekvienais metais tektų sumokėti po 3 milijonus eurų, tačiau mokslininkai ir verslininkai galėtų įsitraukti į daugiau vykdomų projektų.
„Tai yra palyginus labai nedidelis mokestis valstybei, kurios ir universitetai, ir verslai susigrąžins per naujas galimybes, šitas lėšas“, – sako A. Armonaitė.
E. Šataitė mato ir kitų priežasčių: „Pirmiausia tai yra toksai politinio prestižo klausimas, įsijungti į tokį specifinį darinį ir apskritai turėti galimybę veikti specifinėje kosmoso pramonėje.“
Europos kosmoso agentūra viešą astronautų atranką skelbia vos 4-ąjį kartą. Anksčiau jos buvo vykdytos 1978-aisiais, 1992-aisiais ir 2008-aisiais metais. Paskutinį kartą iš daugiau nei 8 tūkstančių kandidatų buvo atrinkti šeši. Atrankoje gali dalyvauti tik asociacijai priklausančių valstybių piliečiai.
Dabar keliamas reikalavimas turėti magistro diplomą, ar būti pilotu, mokėti anglų kalbą. Be to, pirmą kartą ieškoma ir parastronauto – žmogaus su negalia.
