Nepaisant to, konservatorių ir liberalų dauguma žada dar labiau sunervinti kinus – ruošiama daugiau jiems nepatiksiančių sprendimų. Tuo pačiu perspėjami ir Lietuvos verslininkai, kad būtų pasiruošę ir atsargūs, nes pasekmės gali būti nemalonios.
Komunistinės Kinijos lyderis Xi Jinpingas dar 2017 m. partijos kongrese pasakytoje 3 valandų kalboje akcentavo, kad Kinija jau tapo pasaulio galybe. Ji klesti, todėl atėjo laikas Pekinui dominuoti ir visame pasaulyje. Ir šie jo žodžiai uoliai vykdomi. O įtampa tarp Azijos milžinės ir Vakarų – auga.
„Buvo suprasta, kad Kinijos galia auga, kad Kinija tą galią nori naudoti įvairiuose pasaulio kampeliuose, ir kad tai gali turėti nacionalinio saugumo pasekmių. Todėl ne veltui kartais svarstoma, kad tarp Vakarų ir Kinijos yra kažkas panašaus į šaltąjį karą, kuriame Lietuva aiškiai būdama Vakarų dalis, turi pasirinkusi savo pozicijas ir principines laikysenas“, – sako politologas Linas Kojala.
Dėl savo principų ir pozicijų, Lietuva jau taip pat pajuto ką reiškia erzinti kinus. Parlamentarė Dovilė Šakalienė dėl savo kalbų apie kinų vykdomą uigūrų genocidą, net buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašą – jai uždrausti atvykti į šią šalį.
„Aš drauge su Belgijos, Olandijos speakeriais, mes pasirašėme tokį atvirą kreipimąsi, parodydami savo poziciją, kad esame pasipiktinę tokiu mūsų parlamentarų persekiojimu ir manome, kad jis yra nepriimtinas“, – pasakoja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kinų dėmesio sulaukia ir kiti parlamentarai. TV3 Žinių gautuose kinų ambasadoriaus laiškuose mūsų politikams matyti, kad kai kuriais atvejais išreiškiamas nepasitenkinimas dėl tam tikrų veiksmų, o taip pat bandoma įtikinti, kad kalbos apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje – neteisingos.
„Ne, ne, ne, su manim gi jau viskas aišku, aš manau, kad jau nesu tarp tų, kuriuos galima paveikt, įtikinti, žinau, kaip funkcionuoja komunistinė Kinija ir kaip su ja reik kalbėtis. Aš gavau prieš Kalėdas dovanų kinų sieną. Nežinau, bandžiau su patarėjais aiškintis, kur čia logika, sakiau man į kabinetą, ačiū, nereikia“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai, ką jie daro, tai veikia priešingai, jie matyt nežino mūsų psichologijos, pirmi sukilę prieš sovietus, tikrai laisvę ir demokratiją mylintys. Mes tą atsparumą vidinį, manau, tikrai turime Baltijos šalyse, manau, komunistinė Kinija daro klaidas, taip besielgdama. Nebijok tiesos, mes, kaip parlamentarai turime teisę sužinoti objektyvią realybę, prieš priimdami vienus, ar kitus sprendimus, dėl vienos, ar kitos sutarties, nebandyk mums užčiaupti burnų, nes tas bandymas kaip tik paskatins interesą ir sutelks“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Bet nepaisant pasaulio milžino spaudimo ir nepasitenkinimo, Seime jau sklando idėjos, kurios neabejotinai dar labiau suerzins Kiniją. Balandį planuojama išklausyti kinų režimą kritikuojančius ekspertus. TV3 Žinių turima informacija, iš karto po to ketinama priimti rezoliuciją, kuria įvardijamas ir smerkiamas uigūrų genocidas vykdomas Kinijoje – tam parlamente šiuo metu ieškoma pritarimo įvairiose frakcijose.
„Tokios temos, kurios tikrai labai aštriai yra sutinkamos Kinijoje ir Kinija visuomet pabrėžia, kad kitos šalys apskritai neturi apie tai kalbėti, nes tai yra Kinijos reikalas ir jokių žmogaus teisių pažeidimų, ar laisvių suvaržymų ten nėra. Tai bet koks kritinis aspektas šiomis temomis, tikėtina susilauks Kinijos atsako“, – sako L. Kojala.
Be to, jau ruošiami įstatymų projektai, užversiantys duris kinų technologijoms.
„Pirmiausia, strateginių objektų apsaugos ir viešųjų pirkimų įstatymus, kad įranga, įrangos palaikymas, kai kalbame apie strategines įmones, kritinės infrastruktūros objektus, atitiktų transatlantinius kriterijus. Dar tiksliau, kad tai būtų įranga, kurios kilmės šalis būtų NATO, ES, arba EBPO“, – pasakoja L. Kasčiūnas.
Neabejodami, kad tokie veiksmai suerzins kinus, politikai perspėja ir lietuvių verslininkus būti atsargiems.
„Mes Jau turintys 20-30 metų patirtį darbui su tokiais autokratiniais režimais, visą laiką mūsų verslininkus įspėjam, jums šiandien tai gali atrodyti milžiniški pinigai per dieną, bet jūs turite suprasti, kad kitą dieną jūs visą verslą savo galite prarasti. Tai yra labai labai rizikingos rinkos, tuo labiau, pasinaudojus bendradarbiavimu netgi galite tapti įtakos agentais“, – teigia Ž. Pavilionis.
Bet ekonominiai santykiai su šia pasaulio milžine nėra tokie, kad šalies ekonomika pajustų skaudžius padarinius. Prekybos apyvarta 2019-ųjų metų duomenimis siekia milijardą du šimtus milijonų eurų ir pagal šias apimtis Kinija yra tik 17 iš visų pasaulio šalių. Lietuva į Kiniją eksportuoja prekių už mažiau nei 300 milijonų eurų, o importuoja už kiek daugiau, nei 900 milijonų. Jeigu lietuvių investicijos Kinijoje siekia 35 su puse milijono, tai Kinijos investicijos mūsų šalyje – vos kiek daugiau, nei 8 milijonai eurų.
„Mes esame ir valdančiosios koalicijos susitarime akcentuojame, kad mums žmogaus teisės labai svarbu, mums svarbu demokratija ne tik čia, Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir kalbame tiek apie Baltarusiją, tiek apie Taivanį, tiek apie kitas šalis ir manau nuo tų vertybinių įsipareigojimų neturime moralinės teisės atsitraukti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuva su Kinija dalyvavo ir 17+1 formato susitikimuose, kuriuose kinai bando plėtoti bendradarbiavimą su rytų ir vidurio Europos šalimis. Tačiau dabar mūsų politikai nusprendė nebetęsti bendradarbiavimo ir verčiau gerinti ryšius su Vakarų valstybėmis.
