Politologai abejoja, kad narystė jau ranka pasiekiama. Pastaruoju metu Sakartvele buvo įsismarkavę protestai dėl prorusiškų įstatymų, šalį skaldo ir įkalinto buvusio prezidento Saakašvilio klausimas, o valdančiosios partijos vedlys – oligarchas, turintis rimtų verslo ryšių su Rusija.
Šiek tiek aprimus protestams Tbilisyje, Lietuvoje lankosi Sakartvelo prezidentė Zurabišvili. Zurabišvili yra pirmoji prezidentė moteris šalies istorijoje. Bet ir pirmoji prezidentė, kai Sakartvelo valdžia yra blaškoma tarp rytų ir vakarų. Prezidentė – provakarietiška, o valdančioji partija – priešingai – artima Putinui.
„Visų šalių tikslas turi būti toks, kad Rusija sugrįžtų į savo teritoriją ir sustotų kitų kaimyninių šalių okupacija“, – teigia S. Zourabichvili.
Valdančiosios partijos vedlys oligarchas Bidzina Ivanišvilis, turintis verslo ryšių su Rusija, nors jokių politinių pareigų neužima, yra pilkasis šalies kardinolas. Proeuropietiškos prezidentės įtaka šalyje minimali.
„Šia prasme ji gali tik tai kritikuoti, užimti kažkokią poziciją, bet galių paveikti politinius procesus šalyje turi labai labai mažai“, – aiškina VU TSPMI politologė Dovilė Jakniūnaitė.
Visą kovo mėnesį Sakartvele be perstojo vyko protestai. Šalį skaldė prorusiškos valdžia bandžiusi Rusijos pavyzdžiu priimti užsienio agentų įstatymą – kai žiniasklaidos priemonės ar nevyriausybinės organizacijos gaunančios bent dalį pajamų iš užsienio, privalėtų registruotis kaip užsienio agentai, tačiau dėl kilusių didelių protestų įstatymo priimti nepavyko.
Pasak politologų, tokius įstatymus priimdama prorusiška valdžia tik parodo savo ryšį su Rusija. Nepaisant prorusiškos valdžios, dauguma kartvelų dėl Rusijos nusiteikę priešiškai.
„Absoliuti dauguma visuomenės niekaip negali susitaikyti su Abchazijos ir Pietų Osetijos praradimu. Ir kaltina dėl to vienareikšmiškai tik Rusiją“, – sako politologas Alvydas Medalinskas.
Būtent dėl tokių kontraversiškų įstatymų ir valdančiosios daugumos požiūrio į Rusiją, politologų teigimu, Europa nesuteikė kandidatės statuso Sakartvelui. Priešingai nei Sakartvelui, kandidatės statusas suteiktas Ukrainai ir Moldovai. Tačiau prezidentė nepraranda vilties, kad kandidatės statusą Sakartvelas vis dėlto gaus.
„Sakartvelas ir kartvelai dar kartą patvirtino šiomis dienomis ir ne kartą praeityje, kad jie yra ištikimi tik europinėms vertybėms“, – teigia S. Zourabichvili.
„Nuoširdžiai norime, kad Sakartvelui pavyktų pasiekti tikslą tapti Europos Sąjungos nare. Siekiant narystės ES nėra trumpo ar lengvo kelio“, – kalba Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tad, pasak politologų, tiek prezidentei, tiek visuomenei narystė Europos Sąjungoje labai svarbi. Vis dėlto esą narystės Europos Sąjungoje neatsisakius ir dabartinė prorusiška valdžia.
„Tai štai tokia įdomi įtampa dar labiau didina neaiškumą šalyje ir tokią prieštarą“, – tvirtina D. Jakniūnaitė.
Dar vienas klausimas ypač skaldantis kartvelus – buvusio prezidento įkalinimas. Šis be perstojo skelbia bado streikus. Naujausiais duomenimis, Saakašvilio būklė ypač bloga. Opozicija sako, kad su Saakašviliu bando susidoroti prorusiška dabartinė valdžia. Lietuva, savo ruožtu, bando gelbėti Saakašvilį. Tačiau savo pranešime žurnalistams, Sakartvelo prezidentė apie Saakašvilį nė neužsimena.
„Ji tiesiog nenori į šitą klampų klausimą veltis, ji tiesiog užima užsienio politikoje tokią poziciją, kuri aiškesnė. Mažiau kontraversiška. Čia toks politinis išskaičiavimas iš jos pusės“, – teigia D. Jakniūnaitė.
Kai 2008 metais Rusija įsiveržė į Sakartvelą, išaugus įtampai dėl Saakašvilio provakarietiškos politikos, tąkart Saakašvilis įspėjo Vakarus, kad kitas Kremliaus taikinys bus Ukraina.