Susižalojusius asmenis tektų gydyti, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Kartu su ja laidos metu diskutavo ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Ponas Laurynai, ar fizinė siena tikrai saugos ir pagelbės? Ta pati koncertina, ar ji daugiau pridarys bėdos, ar kaip tik atbaidys?
L. Kasčiūnas: Neabejoju, kad tikrai atgrasys. Aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką, kai tu tam tikroje dauboje pastovėsi ir pažiūrėsi į koncertiną, tai gal tu greičiau apsispręsi pasitraukti nuo tos sienos ir politinio prieglobsčio prašytis Baltarusijos teritorijoje, ar nuspręsi nevykti į Lietuvos teritoriją.
Nebus taip paprasta paprašyti prieglobsčio stovint už tvoros, net jei tai bus metras ar du Lietuvos teritorijoje, nes tą prieglobsčio prašymą reikia išgirsti, reikia pamatyti. Šia prasme aš tikrai tikiu ir net neabejoju, kad tai bus gera atgrasymo priemonė.
Pone Dovile, jūsų kolegė Vilija Blinkevičiūtė praėjusią savaitę sieną pavadino kiauru rėčiu. Ar galima ją taip vadinti, ar mes tą apsaugą vykdome?
D. Šakalienė: Manau, kad mano kolegė turėjo omenyje tai, kad sienos saugumo stiprinimas labai stipriai vėluoja. <...> Jei būtume turėję stabilią struktūrą su į poros metrų aukštį pakelta koncertina, o ne dabar ant žemės tiesiama, kur naktį šliaužiantys žmonės, tame tarpe moterys ir vaikai, tiesiog rankomis ir veidu gali ant jos užkristi.
Tai palieka sunkias plėštines žaizdas kūno audiniuose, kurias kiekvienas, pasižiūrėjęs karo medicinos mokslinius straipsnius, galėtų pamatyti.
Sulauksime pagalbos ir iš Europos. „Frontex“ siunčia apie 60 pareigūnų. Dovile, kaip galvojate, ar tokios pagalbos užteks?
D. Šakalienė: Viliuosi, kad ta pradinė pagalba yra tik pradinė ir mes galėsime gauti jos daugiau pagal poreikį, nes kol kas yra sunku prognozuoti, kaip tiksliai vystysis situacija.
<...> Dar norėčiau grįžti prie tvoros. Ji labai svarbi užtikrinant apsaugą „Zapad“ pratybų fone ir kitų incidentų, kurie gali nutikti. Ne kartą mes jau turėjome tam tikrų patirčių ir kaimynų patirčių, kai „netyčia“ pasiklysta tam tikri kariai, ar apskritai pagrobia asmenį iš Europos Sąjungos valstybių teritorijos.
Juridinės teisės prasme, jei yra fizinis barjeras, kada neįmanoma peržengti sienos, o tu ją kirtai ir patekai į kitos valstybės teritoriją, tada nebereikia jokio ginčo, ar asmenys suprato, kad kerta valstybės sieną, ar nesuprato, kai fizinio barjero nėra.
Labai džiaugiuosi po Valstybės gynimo tarybos posėdžio girdėdama, kad aiškiai yra siekiama kuo greičiau pastatyti permanentinę, stabilią struktūrą, ant kurios viršaus būtų užkelta koncertina.
Lietuva yra teisinė valstybė ir laikosi tarptautinių konvencijų ir kitų tarptautinių teisės aktų. Žmonės, kurie sėdės iš kitos pusės ir prašys tos pagalbos, gal lauks parą, kol kažkas pastebės ir tada mes turėsime per šią tikrai labai nesaugią struktūrą juos persikelti.
Jei tie žmonės kitoje pusėje dar bus ir susižaloję, tai dar mes turėsime ir papildomus sveikatos priežiūros iššūkių. Tai, deja, tam tikrų praktinių problemų koncertinos naudojimas sukurs.
Pone Dovile, prašnekote apie tuos sužeistus žmones. Gal tie žmonės tiesiog neis, kai pamatys tą koncertiną? Ar manote, kad vis tiek eis ir žalosis?
D. Šakalienė: Žmogaus teisių prasme mes nesame „Bananų respublika“. Puikus tarptautinės teisės ekspertas Laurynas Biekša, kuris specializuojasi pabėgėlių teisėje, sakė, kokios iškils su tuo susijusios problemos.
Tikėtis, kad žmonės per pavojingą tokią tvorą, ypač jei nėra jos matę ir nesuvokia pavojingumo, per ją nelips, tai yra tik mūsų fantazijos, kad jie to nedarys. Jie tikrai tą darys.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
