Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija greitai žada ir naujovę – mokyklose rengs bandomąsias kitų užsienio kalbų, pavyzdžiui, prancūzų ir vokiečių, pamokas.
Sostinės Baltupių progimnazijoje besimokančios penktokės, sesutės Julija ir Elena greitai turės apsispręsti kokios kalbos, kaip antrosios užsienio, mokysis nuo 6 klasės. Šioje mokykloje kol kas pasirinkti galima iš trijų kalbų – rusų, vokiečių ir prancūzų.
„Galvoju imti vokiečių, nes daug mano vyresnių draugų mokėsi vokiečių ir mama mokėsi vokiečių. Ir daug šalių šiaip naudoja vokiečių kalbą, ir galėsiu daug kur panaudot“, – sako mokinė Julija.
„Aš, kaip Julija, irgi galvoju apie vokiečių. Dauguma draugų mokysis vokiečių, tai, manau, kad aš irgi mokysiuos“, – kalba mokinė Elena.
Šalyje kol kas populiariausia kalba tarp mokinių, besirenkančiųjų antrąją užsienio kalbą – rusų. Ją šiais mokslo metais pasirinko 15 tūkst. šeštos klasės mokinių. Kitos dvi populiariausios kalbos – vokiečių ir prancūzų.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė neseniai lenkų radijui „Znad Wilii“ davusi interviu pasakė, kad rusų kalbą mokyklose galėtų pakeisti ir lenkų kalba: „Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, mokyklose būtų kuo daugiau. Antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų, kuri jau įprasta, būtų tikrai lenkų, o ne rusų.“
O esą ir problemos su lenkų kalbos mokytojais neturėtų būti.
„Turbūt mokytojų turėtume iš tų, kurie galbūt dėstė mažesnėse lenkų mokyklose, kurias galbūt reikia jungti. Ir, tarkim, galėtų pereiti dėstyti kai kurie iš tų mokytojų lietuviukams lenkų kalbą“, – kalba I. Šimonytė.
Ką apie tai mano Lietuvos gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Kodėl gi ne? Lietuvoj daug lenkų ir Lenkija čia pat, kodėl gi ne?“
„Kaimynai yra, kodėl ne. Didelis kaimynas.“
„Puikiai, aš pati kalbu lenkiškai ir labai tuo patenkinta. Jei moki lenkų – moki ir ukrainiečių, ir baltarusių, nes visos kalbos panašios.“
„Kodėl ne? Gali būt ir lenkų, kodėl ne. Gali būti viena iš pasirenkamų.“
„Kuo daugiau žinosi kalbų, tuo geriau. Tik pliusas.“
O ir sesės Julija ir Elena sako, kad, jei jų mokyklose atsirastų papildomas lenkų kalbos pasirinkimas – pagalvotų, galbūt rinktųsi ir ją.
„Pagalvočiau, nes dažnai keliauju į Lenkiją ir labai graži šalis, ir ten galėčiau susikalbėt su visais“, – sako Julija.
„Jei atsirastų, gal ir imčiau tą lenkų kalbą. Dauguma renkasi rusų, prancūzų, vokiečių, dabar manau, kad kažką išskirtinio galiu pasirinkti“, – tvirtina Elena.
O Baltupių gimnazijos direktorė Ligita Visockienė artimiausią mėnesį ruošiasi apklausti mokinius, ar jie, kaip antrą užsienio, rinktųsi lenkų kalbą. Esą jei toks poreikis būtų, direktorė svarstytų apie naujo specialisto paiešką.
„Aš galvoju, kad tai aktualu Vilniui. Nes čia yra lenkiškai kalbančių šeimų, gyvenančių žmonių, tai aktualu būtų susikalbėti ir lenkiškai“, – tikina L. Visockienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad ministerija turi planą, pagal kurį vietoj rusų kalbos ruošiasi plėtoti kitų užsienio kalbų mokymosi galimybes. Vasario pabaigoje pradės rengti mokiniams bandomąsias pamokas prancūzų, vokiečių, ir, tikėtina, lenkų kalba.
„Bandomosios pamokos bus ir tėvams, ir vaikams, kad jie galėtų pasižiūrėti, kaip yra. Tai yra kalbos populiarinimas. Tai bus transliuojama internetu, mokinių tėvai galės pasijungti, pasižiūrėti“, – aiškina J. Šiugždinienė.
Ministrė sako, kad lygiagrečiai su kitų kalbų populiarinimu tarp mokinių, ministerija siūlo rusų kalbos mokytojams persikvalifikavimo ar antros kvalifikacijos įgijimo galimybę. Ir planuoja, kad per ateinančius 5–7 metus kalbų pasirinkimas tarp vaikų būtų pasiskirstęs, tuomet ir rusų kalba nebepirmautų.
Gal kinieciu------ju pasaulyje daugiausia !
Prie ko čia ta lenkų, yra vokiečių , prancūzų kalbos mokytojų, bet tos kalbos buvo ujamos mokyklose.
Dominavo rusų kalba, dar to betrūko, kad lenkiškai verstumėt kalbėti.
Mes tampame kilimėlis prie durų į kurį valomos kojos.
Tiesiog vis labiau ir labiau lietuviai jaučiamės nesaugiai, vien svetima kultūra aplinkui.
