Į nusižengimų dėl neapykantos sąrašą įtraukiama nauja, abejonių kelianti sąvoka – asmens lytinė tapatybė – tai yra asmens lyties pajautimas bei savęs priskyrimas kokiai nors lyčiai. Žmonės, skatinančius diskriminuoti kitus dėl jų lytinės tapatybės, siūloma bausti netgi viešaisiais darbais.
Žmonės, kurie viešai niekins ir tyčiosis iš kito žmogaus ar žmonių grupės dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, turės gerai pagalvoti, ką sako ir rašo. Teisingumo ministrė bei grupė parlamentarų siūlo tokį tyčiojimąsi ir niekinimą laikyti administraciniu nusižengimu, kuris užtrauktų nemenką baudą – nuo 560 iki 1200 eurų.
„Šitos pataisos jokiu būdu turbūt, deja, mūsų visuomenės etikos ar, kaip pagarbiai bendrauti, neišmokys, bet tikrai sulaikys nuo to neapykantos skatinimo“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Baudos grėstų už tyčiojimąsi ar niekinimą
Solidžios baudos žmonėms grėstų už tyčiojimąsi ar niekinimą – tai yra už piktą pašiepimą ar panieką, nevertinimą, negerbimą, menkinimą.
„Tyčiojamasis – tai asmens garbės ir orumo žeminimas, asmens vaizdavimas, kaip pajuokos objekto, o niekinimas – tai žeminantys, užgaulūs žodžiai apie žmones, asmenis arba asmenų grupę“, – pasakoja Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Pataisų priešininkai sako, kad atskirti, kas „Facebook" yra kritika, nuomonė, pajuokavimas ar draugiškas pašiepimas, o kas tyčiojimasis, niekinimas ar užgaulūs žodžiai, tiksliai įvertinti bus labai sunku. Iki šiol neapykantos nusikaltimus, įvertindami visą kontekstą, pagal Baudžiamąjį kodeksą, narpliojo teisimai, o priėmus Laisvė partijos ir socialdemokratų siūlomas pataisas verdiktą, kas yra tyčiojimasis, o kas nuomonė, priimtų policininkas. Tad abejojama, ar žmonės nebus persekiojami be pagrindo.
„Tai bus įstatymas, kurį labai lengva pritaikyti, kada nori pritaikyti. Tai, kada tu nori įkasti politiniam oponentui, kažkokiai visuomenės grupei, kuri turi kitas pažiūras. Įrodinėti niekinimą bus tikrai labai lengva“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Lytinė tapatybė – kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai. Diskusijas kelia ir nauja į įstatymus įrašoma sąvoka – lytinė tapatybė. Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai.
„Gali būti tiek translyčiai asmenys, kurie jau yra pradėję lyties keitimo procedūras arba jau pakeitę lytį, tiek asmenys, kurie save identifikuoja kaip kitos lyties asmenį, bet dar nėra pradėję tos lyties keitimo procedūros. Tai iš esmės tikslas šito požymio numatymo yra tas, kad būtų labiau užtikrinami translyčių asmenų teisės“, – kalbėjo „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Dovilė Murauskienė.
Pataisų autoriai už kurstymą diskriminuoti asmenis dėl lytinės tapatybės siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, tai yra bausti žmonės viešaisiais darbais ar net kalėjimu iki 2 metų. Lytinės tapatybės sąvoka kelia abejonių, ar į kalėjimą neteks grūsti žmones, raginančius neįleisti lytį keičiančių bei pakeitusių transseksualų ar transvestitų į vyrų arba moterų tualetą.
„Tarkime, jei translytis žmogus užeitų į tą tualetą? Ir išvadintų visaip. Priklauso nuo to, kaip išvadintų, priklauso nuo to, kodėl išvadintų, priklauso nuo to, kas ir kokiu tikslu tą padarytų, nuo to reikėtų vertinti visą tą situaciją. Hipotetiškas situacijas labai sunku įvertinti“, – sako D. Murauskienė.
Baudas mato kaip prevencijos priemonę tramdyti nepraustaburnius
Baudas ir sankcijas už neapykantos pasisakymus siūlantys politikai sako, kad tai veiks kaip prevencijos priemonė, norint sutramdyti nepraustaburnius internete. Pasak Seimo nario Algirdo Syso, jeigu žmogus nori tyčiotis ar užgaulioti kitą žmogų, jis už tai turi susimokėti. Ypač kai tokių žmonių socialinėje erdvėje tik daugėja.
„Mažas tarpas nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Ir tai mes galim matyti kitose šalyse, kai prasiveržia smurtas. Pradžioj pasirodo žodinis smurtas socialiniuose tinkluose, o po to išeina paaugliai į gatves ir išdaužo stiklus, pradeda deginti mašinas“, – pasakoja A. Sysas.
Priėmus pataisas, kiltų klausimas, kaip traktuoti aštresnius politikų bei apžvalgininkų pasisakymus kaip kad Arūno Valinsko raginimą šaudyti tokius kaip Tomaševskis, Aušrinės Armonaitės akibrokštą, kai ji šūdo gabalu išvadino kolegą per balsavimą ne taip pakėlusį ranką, ar apžvalgininkus, kuris negražiais epitetais pavadina tamsuolius, kitaip mąstančius ar sovietinės praeities besiilginčius piliečius. Mat draudimas tyčiotis ir niekinti galiotų ir dėl socialinės padėties, įsitikinimų, tikėjimo bei pažiūrų.
„Kyla nemažai klausimų, tarkim, tam tikros profesijos atstovai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai, medžiotojai tie patys – ar jie laikytini pažeidžiamais, ar ne. Tai iš esmės, į ką atsižvelgia teismai, vertindami dėl tos socialinės padėties, ar yra pakankamai įtemptas socialinis kontekstas“, – teigia D. Murauskienė.
Naujausio tyrimo duomenimis, žmonės didelės reikšmės žodžiams nesuteikia. Tik 7 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų, susidūrę su neapykantos kalba, niekur nesikreiptų ir pagalbos neieškotų. 65 proc. tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.
Piniginės baudos gal ir sumažins neapykantą išliejamą „Facebook" komentaruose, tačiau ar dėl baudų sumažės neapykanta ir žmonių galvose bei širdyse – nežinia.
