Specialistai dėl tokio drastiško augimo kaltina pandemiją, sukėlusią daug sumaišties bei streso, sutriko gyvenimo ritmas, o kartu ir mitybos įpročiai. Šiomis ligomis dažniausiai suserga paaugliai, o labiausiai stebina, kad dėl savo svorio susirūpina ir kas antras darželinukas.
Penkiolikmetė Rugilė rodo mamos padovanotus šokių batus ir pasakoja apie tai, kaip anksčiau šoko pramoginius, šiuolaikinius šokius ir kartais net baletą. Tačiau pomėgį merginai kuriam laikui teko pamiršti. Prieš kelerius metus, kai jai dar buvo 13 metų, Rugilė interneto madų ir socialinių tinklų grožio standartų vedina, nusprendė sulieknėti, pradėjo laikytis dietų ir ilgas valandas prakaitą liejo sporto salėje. Ji pasakoja, kad azartas augo, o porcijos mažėjo.
„Išsivystė baimė maistui, aš pradėjau bijoti valgyt daugiau, arba valgyt kaloringesnį maistą, aš pradėjau po truputį riboti kalorijas, nes svoris krito ir jaučiausi geriau. Kuo labiau mažinau, tuo geriau sekėsi ir tuo jaučiausi geriau“, – pasakoja 15-metė Rugilė.
Mergina prisimena, kad kai skaičiukai, kuriuos rodė svarstyklės, tapo pagrindiniu tikslu ir mergina beveik visiškai atsisakė maisto, valgymus kontroliuoti pradėjo jos mama. Tačiau ir tada Rugilė, mamai nematant, maistą sugebėdavo išspjauti į servetėlę ir įsidėti kišenę. Po tokių savęs alinimų Rugilė nė mirktelėt nesuspėjo, kai atsidūrė baisios ligos – anoreksijos gniaužtuose.
„Tiesą sakant, aš net nemačiau, kad esu žemesnio svorio, kol nenuėjau į gydymą, aš net sverdama kažkur 43, vis tiek galvojau, kad svoris dar gali būt žemesnis. Aš suvalgydavau trečdalį saldžios bulvės, sportuodama 3 valandas per dieną ir aš negalėdavau, net neturėdavau jėgų kažką daryt, tik pasportuodavau, nueidavau miegot, pasportuodavau, miegot“, – sako Rugilė.
Kol Rugilė pasakojo mums savo istoriją, greta sėdinti jos mama Jūratė sunkiai tramdė ašaras, o vėliau papasakojo apie įvykusi lūžį, kai dukra panoro sveikti.
„Buvo tokia situacija, kad ji eilinį kartą bandė mane apgauti su maistu, kažką paslėpdama ir aš tuo momentu, tai buvo didžiulis nuovargis po to, kai pasiekė mažiausią svorį, ir aš pasakiau, kad tu vėl bandei mane apgauti, ir man tiesiog pasipylė ašaros, be žodžių ir aš mačiau jos tokią kitokią reakciją, kitokią veido mimiką, ir manau, kad su ta konkrečia situacija pasikeitė situacija“, – kalab Rugilės mama Jūratė.
Tačiau ši istorija – viena iš milijono. Valgymo sutrikimų specialistai pašiurpę – nuo pat karantino pradžios pasaulyje besikreipiančių dėl valgymo sutrikimų pacientų skaičius padidėjo 30-čia procentų. Viena iš priežasčių išsiderinusi mityba ir tai, kad žmonės sėdėdami namie tiesiog mažiau judėjo, o kita priežastis – stresas ir nežinomybė.
„Kadangi tai pandemija, daug nežinomumo, daug neaiškumo, o valgymas tampa tokiu įveikos mechanizmu, tai tas kas turi tą valgymo sutrikimą, tai atkritimų labai daug, nes per santykį su maistu stengiamasi atgauti tą kontrolę labai sudėtingoj neaiškioj situacijoj“, – teigia psichiatrė Brigita Baks.
Valgymo sutrikimų centre dirbanti psichiatrė sako, kad centro tiek nuolatiniame, tiek dienos stacionare niekad nebūna laisvų vietų, o įprastų konsultacijų pas specialistus pacientai laukia kelis mėnesius.
„Skambučiai registruotis konsultacijom, anksčiau paduodavom per mėnesį į priekį būdavo užpildyta, dabar 2 mėnesius į priekį būna užpildyta“, – sako B. Baks.
Tačiau ir toks besikreipiančiųjų srautas – ledkalnio viršūnė, mat dažnas problemos net nepripažįsta ir kreipiasi tik kai jau turi rimtų sveikatos problemų. Specialistę šiurpina ir tai, kad anoreksija suserga ne tik suaugę ir paaugliai, bet ir maži vaikai. Pasak jos, jauniausias į centrą tėvų atvestas pacientas – 8-erių metų berniukas.
„Tai darželinukų tyrimas rodo, kad jie turi nepasitenkinimą savo kūnu, apie 40 procentų, lygiai taip pat su pradinukais, kreipia dėmesį, žiūri, išsako, iš kur gi tos patyčios? Svoris juk labai matomas, tai čia toks labiausiai paplitęs išsityčiojimas iš žmogaus išvaizdos ir svorio. Tai ir viena iš daugelio priežasčių, kurie užtaiso tą ligą“, – sako B. Baks.
Tačiau, anot Baks, jei suserga vaikas, tėvams svarbiausia tai pastebėti ir kreiptis laiku. Gydant ligą – ją galima nugalėti. Štai taip nutiko Rugilei – iš pradžių, kai mama ją atvedė pas specialistus, buvo sunku, tačiau paskui problemą ji suvokė ir pati.
„Viskas įvyko per naktį. Rugsėjo 27 d., 2021 metų, aš tiesiog atsikėliau 2 nakties nueiti į tualetą ir man staiga šovė, kad viskas, užtenka ir aš sveiksiu. Ir tą rytą aš pasakiau mamai, kad pietums noriu nuvažiuoti į McDonaldą ir mes nuvažiavom, tą dieną prisipirkau maisto, kurio neleisdavau sau valgyt ir pradėjau eiti nauju keliu“, – pasakoja Rugilė.
Dabar mergina jau kelis mėnesius teisingame sveikimo kelyje, lankosi pas mitybos specialistus, bendrauja su tokią pačią problemą turinčiomis merginomis, lankosi pas psichoterapeutus ir svajoja grįžti į šokius bei pasivyti prarastus pusantrų metų mokykloje.
