Mokytoja Giedra Norvaišienė matematikos moko įvairių klasių gimnazistus, bet nerimą kelia devintokų žinios.
„Įspūdis toks, kad jie atėjo nemokėdami dirbti. Norėdama tęsti darbą devintoje klasėje ir mokyti naujų dalykų pastebėjau, kad tenka lopyti spragas, tų spragų labai daug“, – teigia Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos matematikos mokytoja G. Norvaišienė.
Viena iš priežasčių, kodėl vaikams sunkiau sekasi matematika – kad iš rankų neišleidžia mobiliųjų telefonų.
„Trumpina, mano manymu, vaikų atmintį ir tikrai tai atsiliepia rezultatams“, – sako mokytoja.
Tačiau didesnė bėda, anot mokytojos, kad dabartiniai devintokai būdami šeštoje septintoje klasėse dėl karantino mokėsi namuose.
„Aš asmeniškai vedžiau visas nuotolines pamokas, o ką vaikai darė nuotolinių pamokų metu, mes patikrinti negalime“, – teigia G. Norvaišienė.
Didelę įtaką padarė karantinas
Panašu, kad karantinas paveikė ir kitų Lietuvos moksleivių matematikos žinias. Kaip parodė naujausias tarptautinis 81 vienoje šalyje atliekamas penkiolikmečių gebėjimų tyrimas, sutrumpintai vadinamas PISA, lietuvių matematiniai gebėjimai per ketverius metus krito 6 taškais. Dabar Lietuva užima 24 vietą iš 81. Mus lenkia lenkai ir latviai.
„Pagal rezultatus esame labai panašūs į kitas Vakarų Europos šalis – Vokietiją, Prancūziją ir į Skandinavus, pavyzdžiui, Norvegiją“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Palyginti su 2018 metais merginų rezultatai sumažėjo 9 taškais, vaikinų – 2. Aukščiausius lygmenis pasiekia vienas iš 14-kos penkiolikmečių. Kone kas trečias tyrime dalyvavęs devintokas neįveikė žemiausio antro matematinio lygio užduočių.
„Tokia spręstina problema, mūsų 27 procentai vaikų nepasiekia antro lygmens. Europos Sąjunga yra iškėlusi reikalavimą, rodiklį siektiną, kad penkiolika procentų būtų, tai mums toli“, – teigia EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
„Esame įpratę, nesvarbu, kaip mums sekasi, priklauso, einam į tolimesnę klasę, o matematikoje lipdosi žinios pagal lygius, jeigu tu penktoje klasėje turėjai trejetą ketvertą iš matematikos, nueini į šeštą klasę, tu didelės dalies turinio negali suprasti“, – tikina G. Jakštas.
Tačiau specialistams daugiau nerimo kelia tai, vaikų kaime matematiniai gebėjimai 71 tašku prastesni, nei miestiečių.
„Kas atitiktų dvejus metus mokymosi, tai reiškia, kad penkiolikmečiai kaime rodo tokius panašius rezultatus, kaip dvylikamečiai trylikamečiai mieste besimokantys“, – teigia VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas Dainius Dzindzalieta.
Rengs papildomas konsultacijas
Tam, kad vaikai užlopytų spragas, ministras žada kitais metais skirti daugiau pinigų papildomoms konsultacijoms.
„Smagu, kai mokiniai noriai likviduoja spragas, lanko konsultacijas, kurias mokykla skiria. Ar visi tomis konsultacijomis pasinaudoja, deja, ne visi“, – sako mokytoja G. Norvaišienė.
Pagal kitus gebėjimus lietuvių penkiolikmečiai užima dar žemesnes vietas. Pagal gamtamokslinį raštingumą esame 29 vietoje iš 81. O pagal skaitymo gebėjimus trisdešimt antri.
Beje, pagal skaitymą merginos vaikinus lenkia 31 tašku, pagal gamtamokslinį raštingumą – 6, tačiau vaikinai jas 5 taškais lenkia matematiniais gebėjimais. Geriau sekasi mokyti tiems, kurie auga aukštesnio statuso šeimose. Tyrime dalyvavo per 7 tūkst. Lietuvos penkiolikmečių, iš viso – daugiau nei pusė milijono.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
