Raguvietei Reginai nedidukę puansetiją vazonėlyje prieš ketverius metus padovanojo dukra. Gėlę, anot moters, dukra pirko prekybos centre. Regina prisimena, kad tąkart puansetija sodria spalva džiugino iki vidurvasario. Rudenį pailsėjo ir Kalėdoms vėl lapai nusidažė raudonai.
„Tai buvo antras žydėjimas, tada žiūrim, kad jau nebetelpa į vazoną, reikia persodinti, trečiais metais vėl pražydo“, – pasakoja raguvietė Regina Slučkienė.
Šiemet jau bus ketvirtosios Kalėdos, kai puansetija džiugina vis gausesniais ryškiaspalviais lapais: „Nenori būti perlaistoma, vanduo turi būti drungnas, nešaltas.“
Moteris sako, kad jau kone krūmu virtusi puansetija savo grožiu džiugina net vasarą. Ją tuomet moteris išneša į lauką, tik saugo nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Kas atvažiuoja vasarą, žydintis stovi augalas, galvoja tokiu metu nebūna, galvoja netikra, dirbtinė“, – pasakoja Regina.
Pasak raguvietė, ypatingo rūpesčio ši gėlė nereikalauja. Sako, iš patirties suprato, kas patinka puansetijai.
„Laistyti reikia saikingai, kad nebūtų per šlapia, nei per sausa, taip pat negalima laikyti arti radiatorių, negalima per šviesiai. Žiemą tai tas negresia, bet ant tiesioginių saulės spindulių aš jos vasarą nelaikau, kad būtų šviesos, bet ne tiesiogiai. Dar sako, kad reikia prieš žydėjimą, gruodžio pradžioje, laikyti tamsoje uždengus dėže ar išnešti į kitą kambarį, aš to nedarau, kadangi pas mus jau pradeda temti trečią valandą, jau tos šviesos nėra per daug“, – sako Regina.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė sako, kad raguvietė puikiai perprato puansetijos auginimo subtilybes, tad augalas ir dovanoja savo grožį ne vienerius metus. Išties puansetija, arba dar vadinama puošniausioji karpažolė, yra daugiametis augalas.
„Mes esam įpratę matyti puansetiją raudonais lapais, bet būna jų ir oranžiniais, ir rožiniais, ir baltais, geltonais, įvairiausių veislių yra virš 100 veislių, bent jau žinomų“, – teigia Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.
Specialistė sako, kad Lietuvoje šį augalą greičiausiai išpopuliarino tokie filmai kaip „Vienas namuose“.
„Amerikoj yra bumas, jų labai daug parduodama ir, tarp kitko, pirmoji karpažolė atkeliavo būtent Amerikon iš Meksikos, nes natūraliai jos auga Meksikoj. Botanikas mėgėjas, buvęs diplomatas, aukšto rango žmogus, mėgo labai visokius augalus, jis į savo šiltnamius prieš maždaug 200 metų iš Meksikos parsivežė pirmąją karpažolę“, – pasakoja R. Čanovienė.
O dabar puansetija prieš didžiąsias metų šventes puošia ir dažno lietuvio namus:
„Tokia vienintelė gėlė kalėdinė, neskaitant eglutės.“
„Šita tai jau ypatingai graži, anksčiau aš mažesnes truputį pirkdavau.“
Tačiau moterys sako nežinojusios, kad puansetija gali džiuginti ne vienerius metus:
„Man neišsilaikė ilgesnį laiką, čia matomai ypatingos priežiūros reikia.“
Augalų žinovės teigimu, daugelis žmonių po kelių mėnesių puansetijas tiesiog išmeta, kai gėlės apvysta, pradeda mesti lapus. O visai be reikalo. Pasak specialistės, augalui nuvytus, tiesiog reikia leisti pailsėti.
„Reiktų apie 10 centimetrų nukirpti ir tada palikti ramybėj, vėsiai, maždaug apie 12 laipsnių, na, iki 15, ramiai, kad pastovėtų, pailsėtų augalas iki pavasario, o tada jau, kai pradės sprogti ir šakotis, tada vis skabyti viršūnėles“, – sako R. Čanovienė.
Dar viena klaida – per dažnas laistymas.
„Dažniausia mes nuperkam durpėse pasodintą, o durpė, kaip žinia, labai gerai laiko drėgmę ir tada augalas labai greitai gali pūti, jei mes jį permylim, tai dažniausiai būna iš per didelės meilės“, – aiškina R. Čanovienė.
Specialistė sako, kad gėlė puikiausiai gali augti tame pačiame vazonėlyje, kuriame įsigijote. Svarbu ją išpakuoti. O persodinti reikia tik pastebėjus, kad augalui jau ankšta.
