Apie tai R. Kėvalas plačiau papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Kokia yra situacija pas jus ligoninėje? Kiek yra gydoma vaikų, užsikrėtusių COVID-19?
Mūsų Kauno klinikose yra keletas sunkių pacientų, gydomų vaikų intensyvios terapijos skyriuje, vienas naujagimis, gydomas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, o pas kolegas Kauno miesto ligoninėje taip pat yra iki dešimties pacientų, kiek aš žinau.
Sakoma, kad vaikai lengviau perserga COVID-19. O koks yra procentas sudėtingai sergančių vaikų? Ir kokio amžiaus?
Jeigu taip imant apskritai, tai vaikai vidutiniškai nuo visų susirgusių suaugusių, įvairių šalių duomenimis, serga nuo 5 iki 10 procentų. Na, dabar šiek tiek delta banga daugiau paveikė vaikus. Tai reliatyviai jie serga žymiai rečiau, tačiau absoliuti dauguma vaikų serga lengva ir vidutine forma. Tačiau iš tų lengva ir vidutine forma sergančių vidutiniškai kas 10-tam statistiškai išsivysto kai kurios labai sunkios komplikacijos.
Kokios sunkios komplikacijos? Kuo jos skiriasi nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų ar gripo komplikacijų?
Jos visiškai kitokios, mes visai neseniai apie jas sužinojome, visiškai neseniai išmokome jas gydyti. Tai yra taip vadinamas multisisteminis uždegiminis sindromas arba vadinama citokinų audra, pažeidžianti visus organus ir audinius ir būdinga tik vaikams, dažniausiai paaugliams.
Ir čia kas 10-tam vaikui taip susirgusiam?
Vidutiniškai taip. Įvairių šalių įvairūs statistiniai duomenys, bet jeigu paimant, kiek mūsų klinikoje mes matėme, tai buvo beveik trys dešimtys.
Kokia jūsų nuomonė apie vaikų skiepijimą?
Man labai nepatinka, kaip kiekvienas asmeniškai pateikia savo nuomonę. Ta nuomonė gali skirtis. Aš pateikiu mūsų Lietuvos pediatrų draugijos nuomonę, kuri yra suformuota Europos, Amerikos, Kanados pediatrinių draugijų rekomendacijomis, o jos yra tokios, kad nuo 12 metų vaikus rekomenduojama skiepyti arba „Pfizer", arba „Moderna" vakcinomis.
Bet matome tyrimų duomenis, kad būtent pasiskiepijus „Pfizer" vakcina kai kuriems vaikams išsivysto širdies raumens uždegimas. Kaip jūs vertinate tokius tyrimus?
Taip, be abejo išsivysto, duomenys irgi labai įvairūs – vidutiniškai vienam iš ketvirčio milijono, dviem iš milijono, vėlgi priklausomai nuo šalies. Aš asmeniškai mačiau tris tokius vaikus, paauglius, bet tai yra visiškai skirtingi dalykai, kada yra susirgimas multisisteminiu uždegiminiu sindromu nuo netgi asimptominės COVID-19 formos ir kada yra komplikacija po vakcinacijos.
O kokie skaičiai yra realybėje? Kiek ligoninėse atsiduria neskiepytų nuo COVID-19 vaikų ir kiek atsiduria vaikų su komplikacijomis nuo vakcinų?
Iš esmės tai yra nepalyginami skaičiai jau vien dėl to, kad būklės yra nepalyginamos. Kitaip sakant, vien tik tai mūsų institucijoje sunkiausių komplikacijų netgi nuo asimptominių COVID-19 formų mes matėme maždaug 10 kartų daugiau negu pačių sunkiausių komplikacijų po „Pfizer" vakcinos, kalbu apie širdies raumens uždegimą. Tai vienas faktas.
Antras faktas – visi tie trys jauni paaugliai išėjo be jokio gydymo, su visiškai geromis išeitimis, kai tuo tarpu tos beveik trys dešimtys vaikų su multisisteminiu uždegimu reikalavo ilgo, agresyvaus, sunkaus gydymo ir dar mes nežinome, kokios bus pasekmės.
Kaip jūs vertinate vaikų skiepijimą nuo 6 metų amžiaus?
Jeigu aš asmeniškai, tai žiūriu pozityviai, bet vis tiek turime sulaukti Europos vaistų agentūros leidimo ir patvirtinimo.
Visą pokalbį su R. Kėvalu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
