Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą. Menininkas kadrus užfiksavo telefonu, pats pakirstas koronaviruso ir pakliuvęs į ligoninę.
„Aš pats liudininkas to, kas vyksta. Daktarai, medicinos personalas, aš manau, jie didvyriai“, – pasakoja fotomenininkas Valentinas Pečininas.
Tačiau iki ligos panevėžietis buvo kitos nuomonės. 62-ejų vyras buvo nepasiskiepijęs nuo koronaviruso.
„Matomai tai buvo Dievo dovana tai patirti. Ir pripažinti, žinote, nepaprasta, kada tu esi 100 procentų garantuotas, kad nieko to nereikia, užtenka būti fiziškai aktyviam, teigiamai nusiteikusiam, kūryba užsiimti, duoti žmonėms gėrio ir tu tikrai liksi sveikas. Ir toks nokdaunas, kai atėjo, žinokite, vau. Tai pirmos 4 dienos aš gal kokius tris nokdaunus praleidau iš kovido. Tiesiog slopina, prapuolė noras valgyti, didžiulė temperatūra, skausmai“, – sako vyras.
Dar labiau sukrėtė tai, ką panevėžietis savo akimis pamatė ligoninėje.
„Kai tu guli lovoje, kurioje žmogus išėjo iš tos lovos ir reanimacijoje mirė po 2 dienų. Ir tu matai pro langą, kaip kasdien po vieną, po du, celofanuotą praveža į specialią vietą palaikyti, o paskui atvažiuoja jau tarnyba pasiimti. Buvau 11 dienų, 12 žmonių mirė viename aukšte, aukštu žemiau 35 metų moteris mirė“, – pasakoja Valentinas.
Iki ligos aktyviai sportavęs ir vaikus kovos menų mokęs panevėžietis sako, kad liga paliko ir jam savo pėdsakų.
„Penki kilogramai nukeliavo per 11 dienų ir toks įdomus silpnumas, į penktą aukštą užlipi ir kvėpavimas toks, atrodo, kad aš kalnuose 9 valandas einu“, – sako fotomenininkas.
Tačiau, kaip juokauja Valentinas, išsikapsčius iš ligos gniaužtų, grįžus kvapui ir skoniui, atrado ir naujų skonių gyvenime. Sako net pirks naują automobilį, kuriam visada gailėjo pinigų.
„Noriu važinėti, noriu džiaugtis, noriu valgyti. Aš picos gyvenime nesu valgęs, aš nežinojau kas tas yra, nuvažiavau gal užvakar, pasiėmiau picą ir suvalgiau ją visą ir koks gyvenimas, kaip puiku“, – kalba panevėžietis.
Pats anksčiau nusiteikęs prieš skiepus, dabar vyras siunčia žinią ir kitiems skeptikams.
„Kalbėti, kad va, pas mane imunitetas, aš nesileisiu, nu ir man tas pats buvo, žvėriškas imunitetas, ir ką. Užsispirti kaip ožys ir iškeliauti po mėnesio“, – sako Valentinas.
Daugiau nei keturis dešimtmečius jokia liga nesirgęs ir vaistų nevartojęs panevėžietis neabejoja, kad dar prireiks laiko atgauti jėgas ir sveikatą. Po truputį vyras stengiasi treniruotis ir stiprėti: „Siūlau visiems pasiskiepyti ir neimti 100 iš valstybės, skiepykitės.“
