„Jei prokuroras sakytų Troškūnams paaukojo kažkas milijoną eurų ir klebonas pavogė, tvarkoj, įrodinėkit. Bet dabar“, – tris dešimtmečius Anykščių rajono Troškūnų parapijai vadovaujantį ir jos aveles ganantį ilgametį kleboną Saulių Filipavičių į teisiamųjų suolą pasodino finansinis aplaidumas.
„Galiu drąsiai sakyti visai Lietuvai, kad parapija nevogė mokesčių, klebonas neskolingas valstybei nei vieno cento.“
Tačiau dvasininko finansais pradėję domėtis prokurorai įsitikinę kitaip. Teismui pateikti kaltinimai dėl parapijos ir asmeninio ūkio aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Klebonas pripažintas kaltu, jam skirta daugiau kaip 3000 eurų bauda.
„30 metų dirbu, žmonės žino mane kaip nuluptą. Jie žino, ką darau, ką valgau, kada atsikeliu“, – sako Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.
Nepalankus teismo sprendimas kleboną nemenkai suerzino, esą sprendimą tikrai ketina skųsti, mat aplaidžią buhalteriją tikina susitvarkęs dar nepasibaigus posėdžiams.
„Kodėl teisėja nematė ar neatsižvelgė į FNTT specialistės išvadas. Štai ta išvada, pagal pateiktus tyrimui dokumentus galima nustatyti parapijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį už 2010–2017 metus“, – pasakoja S. Filipavičius.
„Tai buvo nesavalaikiai, ne laiku buhalterinė apskaita sutvarkyta, ją sutvarkė specialistai ir negalėjau tuo vadovautis, nes teismas vertina, kas buvo iki to“, – teigia Anykščių teisėja Zita Gavėnienė.
Negana to, bylai atsidūrus teisme, paaiškėjo, kad dvasininkas dar ir stambus ūkininkas. Tačiau ir registruoto ūkio buhalterija jam per daug nerūpėjo. Pareigūnams ėmus kedenti popierius, išlindo, kad trūksta ūkio veiklos pajamų už ne vienerius metus.
„Jis ūkininku tapo 2003 m įregistruota. Iki 2017 m. gruodžio. Žinokit, neįvardysiu, daug yra tos žemės. Pajamas gaudavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už prižiūrimus plotus“, – kalbėjo Z. Gavėnienė.
Bet ir čia atsiskaityti su valstybe ir sumokėti pamirštus mokesčius klebonas suskubo tik pradėjus bylinėtis. Teismas kunigą išteisino tik dėl skolinimo už palūkanas. Kad kunigo naudą ir čia velniai gaudo, paaiškėjo visai atsitiktinai, kai mokesčių inspektoriai patikrino drabužiais prekiavusią, bet dabar jau bankrutavusią vieną Kauno bendrovę.
Teisėsaugai įtarimų sukėlė nemenkos pinigų įplaukos, kurios sruvo iš Anykščių rajono Troškūnų švenčiausios trejybės parapijos. Ši bendrovei skolino keliolika tūkstančių eurų. O bendrai sudėjus visas kunigo paskolas, suteiktas parapijiečiams, susidarė per pusę milijono eurų.
„Tai jis skolino tokias sumas, bet tai buvo per 7 metus ir jis uždirbo nepilnus 14 tūkst. Ir tai nėra versliškumas, stambus mastas“, – sako Z. Gavėnienė.
Nors dvasininkas skolino pinigus žmonėms už palūkanas, leidimo verstis paskolų teikimu klebonas neturi.
