Į šiuos klausimus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politologas Linas Kojala.
Rusijoje prasidėjo protestai, tačiau tai tik saujelė. Ar rusai drįs masiškai išeiti į gatves?
Mes žinome, kad Putinas nuo pat karo pradžios įvedė drakoniškas priemones tam, jog apribotų bet kokius protestus, kad nebūtų jokio pagrindo manyti, jog visuomenėje gali kilti bruzdėjimas, kuris išvirstų į masišką pasipriešinimą Kremliaus priimamiems sprendimams, bet tuo pačiu Kremlius puikiai suvokia, kad bandymas mobilizuoti gyventojus galėtų atsisukti prieš juos pačius.
Tą mes iš esmės matome pastarosiomis dienomis. Tiesa, kol kas sunku apčiuopti to mastą – ar tai yra dideli procesai, dideli įvykiai, ar tai yra pavieniai epizodai, kurie neišvirs į kažką rimčiau.
Matome, kad šaukimus į kariuomenę neša žmonėms į namus naktį, įteikia metro stotelėse, žmones veža iš šalies pakraščių. Ar galia manyti, kad taip bus išnaikintos mažosios tautos Rusijoje?
Putinas bijo Maskvos ir Sankt Peterburgo – tų miestų, kuriuose niekuomet jo populiarumas nebuvo toks didelis kaip likusioje šalies dalyje, atskiruose regionuose. Juo labiau, žinodamas, kad didieji miestai turi didžiausią protestų potencialą.
Nuo pat karo pradžios mes matėme, kad į frontą siunčiama daug tautinių bendrijų atstovų, daug žmonių iš įvairių Rusijos tolimų regionų tuo siekiant išvengti parodyti, jog karas yra ir Maskvos, ir Sankt Peterburgo, ir visos Rusijos realybė.
Tikriausiai, tą mes matysime ir ateityje. Putinas kiek įmanoma labiau stengsis riboti poveikį didiesiems miestams ir tuo pačiu tarsi užkardys priemones protestas, bet, kaip matome iš pirmųjų pavyzdžių, jie gali įsiplieksti ir labai toli nuo didžiųjų miestų.
Ar tie šauktiniai išgelbės situaciją?
Teoriškai tai turėtų būti žmonės, kurie turi bent kažkokį supratimą apie tai, kaip reikia kariauti, nes jie turėtų būti rezerve – praėję vienokius ar kitokius apmokymus, bet faktiškai tai yra sudėtinga logistinė operacija, neaišku, kas yra kviečiami į frontą, kas yra paliekami toliau nuo jo, nes politiškai sudėtingiau pasiekti atskiras grupes ar atskirus žmones, kokie tų žmonių įgūdžiai ir panašiai.
Juo labiau kad tie 300 tūkstančių (potencialiai ir daug didesnis skaičius, jei tas procesas nesustos) staiga neapims ir neatsidurs Ukrainoje. Reikės gerokai padirbėti, kad situacija ten imtų keistis Kremliui palankia linkme, bet, ko gero, tai nesikeis Kremliui palankia linkme, nes kol kas vienintelis Rusijos tikslas – pristabdyti Ukrainos spaudimą, Ukrainos atkovojamas teritorijas, o ne tikėtis, jog nauji šauktiniai prisidėtų prie to, jog okupacija plėstųsi.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
