Kremlius apie diplomatų išsiuntimą paskelbė netrukus po to, kai viešai paskelbta, kad Lietuva pakliūva į Rusijos kuriamą nedraugiškų šalių sąrašą.
Mūsų ambasadoriui Rusijoje Eitvydui Bajarūnui, taip pat Latvijos ir Estijos ambasadų vadovams, trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijoje teko išklausyti Maskvos priekaištus, neva mes užsiimame provokacijomis ir be priežasties išsiunčiame iš šalies rusų diplomatus. Tad Kremlius pareiškė, kad per septynias dienas Maskvą turi palikti du Lietuvos, ir po vieną Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotoją – tiek kiek po diplomatinė priedanga dirbančių Kremliaus agentų anksčiau solidarizuodamosi su Čekija išsiuntė visos trys Baltijos šalys.
„Rusų kolegos atliko savo darbą, mes jų išklausėme, pakomentavome ir viskas. Dabar informuosime sostines. Ačiū“, – sakė Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstins.
„Mūsų žmonės, kuriems yra pasakyta išvažiuoti iš Maskvos – tikrai jokia žvalgybine veikla neužsiėmė. Tai yra dalykai, kuriais bando Rusija pridengti savo nusikaltimus. Savotiškai bausdamas tas šalis“, – pasakojo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Kremlius Baltijos šalių diplomatus išsiunčia netrukus po to, kai rusų spauda paskelbė, jog visos trys Baltijos šalys, o taip pat ir JAV, Lenkiją, Ukrainą, Sakartvelą, Čekiją ir Jungtinę Karalystę turėtų atsidurti Rusijai nedraugiškų šalių sąraše, kurį Kremlius planuoja tuoj paskelbti. Sudaryti tokį sąrašą Rusijos prezidentas Putinas vyriausybei nurodė praėjusią savaitę.
Šalies užsienio reikalų ministras Lavrovas šiandien per interviu propagandistui Dmitrijui Kiseliovui pareiškė, kad nedraugiškų šalių sąrašas galės keistis. Jame esančių šalių ambasadoms bus draudžiama samdyti darbuotojus Rusijoje.
Anot politologų – Kremlius šiuo metu eilinį kartą apsimetė priešų apsupta tvirtove. O sąraše atsidūrusių šalių ambasadoms šiek tiek apsunks darbas.
„Tai yra daug aptarnaujančio personalo, kuris – labai įprasta tarptautinėje praktikoje – kad samdoma tose šalyse, kur reziduoja ambasados. Tai čia toks yra priešiškas veiksmas ne tik simbolinis, kad įtraukta į priešiškų šalių sąrašą, bet ir turėsiantis labai aiškių pasekmių. Šiek tiek apsunkins ambasadų darbą“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Beje, Rusijos propagandinės žiniasklaidos skelbiamame nedraugiškų valstybių sąraše – daugiausia šalys prieš kurias pastaraisiais metais Maskva pati vykdė karinius veiksmus ar provokacijas – tai Ukraina, Sakartvelas, Čekija, kurioje 2014 m. rusų agentai susprogdino amunicijos sandėlį, ir Didžioji Britanija, kurioje tie patys agentai apnuodijo Skripalius. O Baltijos šalys, Lenkija ir JAV – visuomet atvirai įvardija Rusijos griaunamąją politiką ir remia Kremliaus puolamas šalis.
„Tai dar vienas pavyzdys, kaip Kremlius šiandien žvelgia į Baltijos valstybes. Savaime tai tikrai nėra žingsnis, kuris pakeistų santykių dinamiką, nes ir anksčiau mes matėme iš Kremliaus atvirus nediplomatiškus pasišaipymus, tiek agresyvius veiksmus. Tad tas sąrašas tik pakartos, tai ką praktikoje mes matome jau ne vienerius metus“, – sako politologas Linas Kojala.
O Europos Parlamente taip pat verda diskusijos apie tai, kaip reikėtų reaguoti į Rusijos dorojimąsi su Aleksejumi Navalnu, karių telkimą prie Ukrainos sienų ir išpuolį Čekijoje prieš septynerius metus.
Parlamentarai sprendžia, kaip toliau gyventi su agresyvėjančiu kaimynu ir balsuoja dėl rezoliucijos, kurioje aiškiai įspėja Rusiją, kad šiai tęsiant agresyvius veiksmus, Europos Bendrija imtis griežtesnių sankcijų: pavyzdžiui stabdys rusiškų dujų importą ar Nordstream 2 projektą.
