Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvos popietės Seimo plenarinių posėdžių salėje kaukėti ir pirštinuoti parlamentarai ir ministrai įstatymo pataisas pateikinėjo ir aptarinėjo, o vėliau balsavo dėl visų iš krūvoje. Pirmiausia uždegta žalia šviesa griežtoms bausmėms už karantino režimo nesilaikymą. Jei iki šiol po parduotuves ar kitas viešas vietas vaikštinėjantis asmuo, kuris įpareigotas 14-a dienų sėdėti namuose, būtų baudžiamas iki 140 eurų, o įmonės iki 600 eurų, tai nuo šiol baudos kils kone dešimt kartų.
Asmeniui iki 1500 o įmonei iki 6000 eurų. Visgi teisingumo ministras sako, kad šios griežtos priemonės ne masiniam žmonių baudimui, o pergalei kare prieš virusą. Juolab, bus atrištos rankos ir policijos pareigūnams, kurie iki šiol patys negalėjo bausti piktybinių pažeidėjų. Tai turėjo daryti visuomenės sveikatos centro specialistai. Nors kol kas nubaustas nėra nė vienas asmuo, prokuratūra yra pradėjusi keliolika ikiteisminių tyrimų.
„Šiandien policija neturi galimybės išrašyti administracinio pažeidimo protokolo, jie neturi įstatyminio pagrindo už sveikatos teisės aktų pažeidimus. Tai gali padaryti visuomenės sveikatos specialistai. Tad šiuo įstatymo projektu jie ir kiti pareigūnai galės tai padaryti. Tikslas nėra bausti, tikslas yra apsaugoti nuo neapgalvotų ir pavojingų veiksmų“, – sako ministras Elvinas Jankevičius.
Anot policijos, kasdien sulaukiama po maždaug 300 pranešimų apie karantino nesilaikymą. Išvis, nuo karantino pradžios tokių pranešimų jau skaičiuojama virš keturių tūkstančių, tačiau kol kas nenubaustas niekas – neatsakingus asmenis pareigūnai galėjo tik įspėti. Beje, griežtesnėms bausmėms pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, jis pabrėžia, kad esmė ne baudų dydis, o bausmės neišvengiamumas.
„Mes gauname pranešimą, įspėjame žmones. Jei jis nevykdo ir toliau reikalavimų – surenkame medžiagą ir atiduodame Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Jie vėl turi kviestis tą asmenį, surinkinėti papildomus duomenis, tai pakankamai ilgai užtrunka tas procesas“, – pasakoja policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Visgi daliai Seimo narių griežtesnės bausmės atrodo necivilizuotos. Dalis siūlo žvilgtelėti į tokias valstybes kaip Švedija, kur baudos taip pat egzistuoja, tačiau valdžia su gyventojais sugeba susitarti ir be sankcijų.
„Deja, tik visuomenės supratimas, solidarumas ir taisyklių laikymasis keičia situaciją, o baudos yra ekstremalumas galbūt padeda daugiau nusiraminti, tačiau situacijos iš esmės nepakeis“, – teigia Seimo narys Arvydas Anušauskas.
O štai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis skeptikams pateikia Ispanijos pavyzdį, kur griežtos baudos skiriamos ir už pasivaikščiojimą gamtoje.
„Visa tai turėtų veikti kaip atgrasymo priemonės. Štai vakarykštis atvejis iš Ispanijos, pasakojo pažįstami. Ispanijoje gyvenantis lietuvis su šunimi užlipo į kalnelį ir atgal grįžo jau su 1200 eurų bauda“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimas svarstė ir Susisiekimo ministerijos idėją pasitelkus mobiliojo ryšio operatorius stebėti ir teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą. Jaroslavas Narkevičius sako, jog tai nėra žmonių sekimas ar persekiojimas, operatoriai privalės teikti informaciją tik apie tuos žmones, kurie turi laikytis karantino ir toks duomenų rinkimas būtų taikomas tik karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu.
„Leisti ryšio operatoriams teikti informaciją apie asmenų, kurie turėtų būti saviizoliacijoje buvimo vietą. Tai yra praktiškai būtina dabar, nes mes žinome, kad didžiausia problema yra su kontrole saviizoliacijos“, – sako Ministras Jaroslav Narkevič.
Opozicija mano, kad toks žmonių stebėjimas prasilenkia su žmogaus teisėmis. Štai Eugenijus Gentvilas sako, kad jei valdžiai atrišamos rankos piliečius sekti paskelbus ekstremalią, karo ar nepaprastąją padėtis, tai persekiojimą esą būtų buvę galima organizuoti ir po Alytaus padangų gaisro.
„Siūlo taikyti priemones, kurios yra galbūt reikalingos nepaprastosios situacijos, tai dabar tai yra perteklinis visuotinio žmonių persekiojimo modelis“, – pasakoja Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu ministras Aurelijus Veryga ramina, kad esą stebimi būtų tik tie asmenys, kurie su tuo sutiktų ir tik tokiu atveju jiems būtų leista saviizoliuotis savo namuose. Ministras mano, kad žmonės tikrai neprieštaraus tokiai kontrolei.
„Tikrai nėra jokio prasilenkimo su demokratija, nes mes net neįsivaizduojame kiek savo telefone esame davę galimybių mus stebėti, matyti judėjimą, skaičiuoti žingsnius ir niekada nekėlėme tokių klausimų. Tuos „sutinku“ spaudžiame neskaitę sąlygų automatu, o kai dabar tai yra realiai susiję su infekcijos kontrole, kyla nepagrįstų baimių“, – teigia A. Veryga.
Taip pat ketinama ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams skirti didesnius priedus prie atlyginimų. Ligoninės būtų įpareigotos tai daryti atsižvelgiant į darbo pavojingumą ir sudėtingumą. Dabar gi kiekviena gydymo įstaiga sprendžia kokį priedą mokėti, o dažnai ir ar išvis mokėti.
„Karantino metu – nuo mėnesio pradžios iki mėnesio pabaigos, būtų mokamas nuo 50 iki 100 procentų priedas tiems žmonėms, kurie dirba pavojingose sąlygose, kalbant apie šią infekciją“, – kalbėjo Seimo narė Asta Kubilienė.
Kelią prasiskynė ir pataisos, leisiančios Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti tam tikrų būtinų prekių kainas. Šis poreikis, pasak teisingumo ministro, kilo dėl dezinfekavimo skysčio, kaukių ar respiratorių neadekvačiai užkeltomis kainomis perpardavinėjančių spekuliantų. Šiai iniciatyvai jau anksčiau nepritarė prezidentas ir Lietuvos bankas.
