Valkininkuose pakelėje mėlynes parduodantis Algirdas sako pats mišką pažįsta, bet čia pat prisimena – visai neseniai aštuoniasdešimt perkopęs kaimynas, išėjęs grybauti buvo ieškotas gelbėjant policijai.
„Apsiniaukę buvo ir viskas. Sako, einu, einu, ir, žiūriu, nežinau, kur randuosi“, – sako uogautojas Algirdas.
Ir nors pats Algirdas stebisi, kaip galima pasiklysti miške šalia kurio užaugai, vis gi valstybinės miškų urėdijos Trakų regiono padalinio miškininkas Vytas paprieštarauja. Pasiklysti miške labai paprasta:
„Visi medžiai panašūs, kada tu daug vaikštai. Ir tu tiesiog pasimeti. Ir keletą kartų apsisuki aplink tuos pačius medžius…Čia vat apsisukus keletą kartų, pakeitus kelią, galima, na, reiktų, sustoti, pagalvoti, kur randiesi.“
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams teko kelti sraigtasparnį ieškant grybautojo. Aviacijos valdybos viršininkas sako, kad dažniausiai tenka ieškoti senjorų. Vien šiemet sraigtasparnį dėl jų paieškų teko kelti jau septynis kartus. Kai kurie miške, kai kurie rasti pakeliui į mišką, dar pievose.
„Sveikas žmogus, jaunas, jis gi nepasiklysta, jis vistiek gali nueiti iki artimiausios gyvenvietės. Bet tai būna arba žmogus su negalia, arba su kažkokia fiziologine arba psichologine negalia. Arba senyvo amžiaus žmogus, ir jau nesiorientuoja aplinkoje“, – pasakoja Aviacijos valdybos viršininkas Rolandas Volskis.
O ir pakelti sraigtasparnį – ne pigus malonumas, mokesčių mokėtojams jis kainuoja tūkstančius. Tiesa, ne visos istorijos baigiasi laimingai. Žmonės pagalbos nesulaukia.
„Tekę mums rasti ir jau negyvus žmones. Skenduolius, ar šiaip miškuose parą ar daugiau pragulėję negyvi. Deja būna, kartais tenka ieškoti ir lavono. Būna įvairiausių priežasčių. Būna tiesiog širdis sustoja, tiesiog medicininės problemos. Arba tiesiog žmogus per ilgai būna nerastas. Arba per ilgai būna jo nepasigendama“, – teigia R. Volskis.
Štai todėl policija pataria po vieną į mišką senjorams kojos nekelti. O jeigu jau nėra su kuo, bent jau turėtų paimti būtiniausius daiktus. Kam reikia vaistų, ir kitų priemonių padėsiančių pasiklydus. Pavyzdžiui, gerai pakrautas mobilaus ryšio telefonas.
„Labai svarbu apsirengimas: kuo ryškiau žmogus apsirengęs, kuo turi daugiau ryškesnių daiktų, tai padeda žymiai greičiau surasti. Tiek žvalgant iš sraigtasparnio, tiek šukuojant mišką, tos ryškios spalvos geriau matosi“, – kalbėjo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Labai svarbu su savimi turėti degtukų. Jeigu paieška užtrunka, pasiklydėlis gali rasti tinkamą vietą ir užkurti ugnį.
„Su sraigtasparniu, dažniausiai paros metu, jungiamas ir termovizorius, kuris reaguoja į šilumą. Tai kuo daugiau tos šilumos bus, tuo bus lengviau rasti“, – sako R. Matonis.
Miškininkai sako, į mišką niūrią dieną kojos geriau nekelti. O saulėtą – prieš įžengiant į miško gilumą, pažvelgti, kurioje pusėje saulė. O ir pasiklydus svarbu nepanikuoti. Ieškoti štai tokių stulpelių, tai vadinama kvartalinė linija, ir pagal ją lengviau orientuotis.
„Stengtis eiti kvartaline linija iki pirmo keliuko. Vis tiek nueisit, prieisit upelį, grįžkit atgal. Nes keliukas bus kitoje pusėje. Keliukų tikrai yra, tie miškai padaryti pas mus taip, kad… suskirstyti tiek keliais, tiek kvartalinėmis“, – pasakoja miškininkas Vytas Grybauskas.
Kiek tiksliai kasmet pasiklysta žmonių – statistikos nėra. Bet jie papildo dingusių be žinios statistiką.
