Iš medžiotojų bokštelio, stovėjusio miškuose šalia Užusalių Jonavos rajone, likusi tik nuodėgulių krūva. Visiškai supleškinta bokštelio viršuje įrengta patalpa, kurioje įprastai žvėrių tykoja medžiotojai. Tokį vaizdą šią savaitę išvydo apžiūrėti teritorijos atvykę medžiotojų būrelio „Klevas“ nariai.
„Tiktai dirst į kitą pusę, visai žiūrim – nėra bokštelio. Visi – „tai kur tas bokštelis?“ Ir kadangi jau prieš kelias dienas teko matyti internete kažkur sudegintą, kaip atrodo tie stagarai, ir man pirma mintis į galvą toptelėjo – sudegė. “, – sako medžiotojas Renaldas Vabuolas.
Išties prieš savaitę bokštelis sudegė ir Lazdijų rajone. Jonaviškiai pamažu bokštelį atstatinėja. Jie įsitikinę, kad turtas padegtas specialiai, greičiausiai, naktį. Mat dieną čia netoliese darbininkai valo mišką. Šie užsiminė, kad nuodėgulių krūvą pamatė praėjusios savaitės pabaigoje.
„Ten akligatvis, praeinamumo nėra, tai ta pagrindinė mintis – vandalizmas, specialiai. Ateita ar su dviračiu, tik padegtas ir sudegintas. Konfliktų nėra nei viduje būrelio, nei su aplinkiniais, visur draugystė“, – pasakoja R. Vabuolas.
Šalia bokštelio rasta įtartinų talpų likučių, juos išsivežė pareigūnai.
„Pareigūnai renka visą papildomą informaciją, kad būtų galima nustatyti, ar tai buvo padegimas. Surinkus visą papildomą informaciją, bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar nepradėti“, – teigia policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Laimei, nuo liepsnojusio bokštelio ugnis nepersimetė į sausą žolę, o iš jos į aplink plytintį mišką. Matyt išgelbėjo lietus. Nors nuostoliai gal ir nedideli, tokie fanatikų išpuoliai kelia grėsmę patiems medžiotojams.
„Jei tai masiškas deginimas, tai kiek tas naujas bokštelis stovės, tai tokio nerimo. Ne tai baimės, bet nerimo yra“, – kalbėjo medžiotojas Rernaldas Vabuolas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas sako, kad liepsnojantys bokšteliai gali būti viešos kampanijos prieš medžioklę padariniai.
„Daugiausiai, aš manyčiau, tai yra žalieji, tie, kurie nepritaria medžioklės reikalams, faunos reguliavimui. Manau, yra teisėsauga, kas patyrė nuostolius, tegul kreipiasi, pastayti kameras mobilias, slaptas ir laiko klausimas, kada jie bus (sugauti – aut. past)“, – sako draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.
Jie sako pastebėję, kad ir įvairiose „Facebook“ grupėse dėl gražiai skambančių idėjų proto netekę fanatikai vis dažniau ragina susidoroti su medžiotojais ir naikinti jų turtą. Štai ištraukos.
„Lb gera mintis!!!! Kad taip per visą Lietuvą tokie „netyčiniai“ medžiotojų bokštelių gaisrai prasieitų!!! Būtų WOW.“
„Tačiau, pasitelkus fantaziją, galima surasti ir daugiau būdų, kaip atsikratyt šių statinių.“
„Nereikia degint, užtenka bokštelio kojas nupjaut, patikekit, daug efektingesnis vaizdas, kai jis virsta su tuo durnium viduje?“
Plinta ir kvietimai kurti bei platinti vaizdo pasisakymus prieš miškų kirtimus ir medžioklę.
„Aš esu prieš medžioklę, ypatingai pramoginio pobūdžio, yra daugybė faktų dėl žmogaus veiklos, yra sunaikinta 50 proc. gyvūnijos ir augmenijos, todėl mes turime ją saugoti, o ne toliau sėkmingai naikinti“, – teigia Lina Malakauskaitė.
„Kuo daugiau bus šaudomi vilkai, tuo problema tik augs, tada medžiotojai sakys juos visus reikia iššaudyti“, – kalbėjo Ieva Žigonė.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, stebėdami vis labiau besireiškiančių gamtos saugotojų radikalius pasisakymus, tikina, kad tokie ragintojai nėra įsigilinę į Lietuvos gyvūnijos situaciją, o gal tiesiog pamiršę elementarias žinias, gautas mokykloje. Visos gyvūnų rūšys pasaulyje išlikusios tik todėl, kad viena rūšis medžioja ir valgo kitą rūšį arba yra kitos maistas. Lietuvoje vykstant medžioklėms, visų gyvūnų skaičius tik auga, o išnyksta gyvūnai nebent dėl natrūralių priežasčių, tokių kaip kiaulių maras.
„Visur yra ta jums visiems gerai žinoma, kur mokykloj mokomės, grandinė, kur vieni kitais maitinasi. Aukščiausioje grandyje stovi vilkas, virš jo, aišku, žmogus. Palikti gamtą savieigai, kai dabar viskas yra, tai nėra teisinga, nes viskas labai stipriai paveikta ir tas populiacijos valdymas ar reguliavimas yra reikalingas“, – sako Miškų instituto lektorius Kastytis Šimkevičius.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, įprastai per visus metus vidutiniškai sudega apie tris, penkis bokštelius, dažniausiai pavasarį jie supleška, kai niekdariai pamiškėse padega žolę. Pasitaikę ir tyčinių padegimų, tačiau jie buvę pavieniai ir dažniausiai dėl medžiotojų tarpusavio konfliktų.
