Į tradicinę šiaurinės laisvės aikštės dalį Panevėžyje, po didžiulio remonto, pagaliau grįžta Kalėdų eglė. Ją jau stato dar vasarą konkursą laimėjusi Švenčių studija. Panevėžiečių nuostabai baltaskarė slapta išdygo per vakarą:
„Gražiai ji papuošta.“
„Aš dabar žiūriu, ar čia iš butelių kokių padaryta? Nes arti nebuvau, dabar pirmąkart einu ir pamačiau.“
„Matosi, jau eglutė pradėta puošti, džiaugiamės, su vaikais atėjom pažiūrėti, pasidžiaugti.“
„Iš tikro, feisbuke jau matėm.“
„Nustebino, nes netoli gyvenam ir matėm, kaip dirbo. Aha, per vakarą, visą vakarą matėm, kad balta, kad gražu.“
Šiemet Panevėžys pirmą kartą turės iš dirbtinių baltų šakų sukonstruotą eglę, kurią papildys geltoni burbulai ir lempučių girliandos. Ir karantino, ir miesto centro remonto išvarginti gyventojai būsima miesto egle džiaugiasi.
„Jau norisi kažkaip, eini pro šalį, jei degs lemputės, net ir nuotaika geresnė bus. Kitokia.“
„Gražu, labai gerai, taip ilgai laukėm to remonto, kad pasibaigtų, ir dabar labai džiaugiamės, kad ji išdygo, gal uždegs ir ji išvis bus nuostabi.“
„Gražu, va, pakalbėjom su drauge, visai graži ta eglė, viziją tokią turim, sakom, kaip čia atrodys, tie dar geltoni burbulai bus. Švies labai gražiai, tai taip ir džiaugiamės.“
„Mes pasirinkom baltų Kalėdų tematiką, kadangi sniego retai būna, tai tegul bent eglė būna balta, apsnigta. Kaip senais gerais laikais“, – sako miesto dizaineris Arvydas Narkevičius.
Renginių nebus
Kiek kitaip žmonės sutinka žinią, kad dėl pandemijos teks atsisakyti kalėdinių renginių, įžiebimo ceremonijų, nebus ir mugių, koncertų. Panevėžys taip pat ketina eglę įžiebti slapta. Neslepiama tik data – lapkričio 28 d., bet nutylima, kurią valandą tai bus padaryta. Stebėti eglių įžiebimus iš namų raginami ir kitų miestų gyventojai.
„Tai, žinoma, kad gadina, neduok Dieve, per Kalėdas sėdėti vienai namuose, tai pirmąkart gyvenime taip bus, nu ką darysi, sėdėsi, bet šokas bus didelis. 2ia šventas reikalas, susirinkti.“
„Bet kodėl negalės, jei nesusibrukę į krūvą, kodėl. Nežinau, nebent policija vaikytų, tada tai išvis būtų tragedija. Tai kam statyti tada eglutes?“
„Liūdna labai, kad nebus renginių, taip jau pasiilgom, dienos tamsios, norisi, bet gal ir gerai, mažiau sirgsim.“
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, saugant savo ir aplinkinių sveikatas, prašome žmonių tiesiog suprasti, priimti šiuo metu siūlomą scenarijų, kad eglutė bus įžiebiama nuotoliniu būdu“, – pasakoja kultūros ir meno sk. vedėja Asta Čeponienė.
Šiemet Aukštaitijos sostinė šventiniams gatvės žėručiams, eglei papuošti skyrė kiek mažesnę sumą nei pernai – 100 tūkst. eurų. Ir nors jokie renginiai nevyks, dalis jų persikels į virtualią erdvę. Tam suplanuota skirti dar apie 12 tūkst. eurų.
„Viskas kelsis į platformas virtualias, kvies žiūrėti, kurti žaisliukus, klausytis pasakų“, – teigia A. Čeponienė.
Didžiausią sumą Kalėdoms šiemet ketina išleisti sostinė. Miestui papuošti ir Kalėdų eglei pastatyti numatyta apie 280 tūkst. eurų.
Panašią sumą per 200 tūkst. eurų ketina išleisti ir Klaipėda. Nors uostamiesčiui žaliaskarės nereiks pirkti, kaip ir kasmet, ją dovanos klaipėdiečiai.
Išskirtinė bus ir Kauno eglė, menininkės rankų darbo kūrinys bus baltos ir saldžios Kalėdos.
Mažiausią sumą už eglę paklos tik šiauliečiai, dėl pandemijos tam skyrę net 40 proc. mažiau biudžeto lėšų. Eglei papuošti numatyti vos 23 tūkst. eurų, dar 35 tūkstančius kainuos miesto papuošimai.
