Mūšį, bet ne karą su „valstiečiais“ laimėjęs Viktoras Pranckietis įvardijo planą, ką darys, jei antradienį buvę kolegos vėl balsuos dėl jo išmetimo iš posto. Jis pareiškė, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą. O jo sprendimo gali tekti laukti mėnesių mėnesius ar metus. Paaiškinti į kamerą savo plano šiandien Pranckietis nepanoro, užtat jį pašiepti progos nepraleido Agnė Širinskienė.
„Teismas, jeigu priims kitoje kadencijoje sprendimą, gal kitoje kadencijoje Seimo Pirmininką Pranckietį ir sugrąžins į Seimo Pirmininko postą“, – sako A. Širinskienė.
Tai – jau penktą mėnesį Seime trunkančio chaoso tąsa, vieni tai vadina serialu, kiti – cirku, kaip kam labiau patinka. Savo žodį tarė ir opozicija. Seimo liberalai iš savo vietos siūlo trauktis ne tik Pranckiečiui, o visiems. Kitaip tariant, Seimas turi savo noru pasileisti ir šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Kitą savaitę svarstome su kitomis opozicinėmis frakcijomis, aš ketinu rinkti parašus ir traukti į darbotvarkę“, – teigia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parašų tam reikia nedaug, vos 29-ių. Užtat posėdžių salėje tam būtinas net 85-ių parlamentarų palaikymas. Vadinasi, už pirmalaikius rinkimus turėtų balsuoti ir bent keliasdešimt valdančiųjų. Tų, kurie problemų savo darbe nemato ir savanoriškai trauktis iš šiltų postų nė neketina.
„Linkime sėkmės rinkti parašus. Jokio chaoso nėra, kurio nekuria opozicija. Manau, jie turėtų prisiimti atsakomybę už tą chaosą pirmiausia, surengdami visokius posėdžius nenumatytus“, – mano A. Širinskienė.
„Tiesiog propaganda vykdoma. Opozicinės partijos nori parodyt, kad nebijo rinkimų. Ir tiek“, – kalbėjo „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
Ironiška, tačiau savo iniciatyvos sėkme netiki net ir pati opozicija.
„Mano siūlymas yra surengti paskutinį egzaminą – įregistruoti tą išankstinių rinkimų idėją, įtraukti ją antradienį į darbotvarkę po balsavimo dėl Seimo pirmininko, pabalsuoti, tikėtis, gal tai įneš ramybės ir sumažins sumaišties. Bet abejoju“, – pasakoja konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Faktiškai neįmanoma. Visos tos kalbos apie pirmalaikius rinkimus yra pavienių Seimo narių arba partijų „arkliukas“, kuriuo visada pasinaudojama“, – sako socialdemokratas Algirdas Sysas.
Vienintelį kartą paleisti pats save nusprendė Atkuriamasis Seimas 1992-aisiais. Po to visi mėginimai buvo nesėkmingi. Kodėl? Pasak apžvalgininkų, akivaizdu. Pirmiausia, joks politikas nenorėtų anksčiau laiko likti be šiltos vietos parlamente ir solidžios algos. Antra, iki tikrų rinkimų liko mažiau nei metai. Išankstiniai geriausiu atveju galėtų įvykti kitų metų pradžioje, taigi – vos pusmečiu anksčiau nei tikrieji.
Šiaip ar taip, Seimo posėdžiai vyksta, komitetai susirenka, techniškai parlamento darbas nėra paralyžiuotas, tad abejojama, ar verta stačia galva pulti į išankstinius rinkimus. Kita vertus, padėtis, kai Seimo Pirmininkas neatstovauja niekam, o valdančioji dauguma tokia trapi, kad prieš svarbius balsavimus priversta skaičiuoti komandiruotėse esančius kolegas, irgi nėra normali. Visgi, pasak Virgio Valentinavičiaus, iš tiesų pirmalaikiai rinkimai dabar nenaudingi nė vienai partijai. Ir tai jos puikiai žino. Todėl išankstinių rinkimų visai nenori, nors viešai kai kurie ir kalba kitaip.
„Reikia, kad susidarytų kritinė masė Seime, kurie galvotų, kad jie išankstinius rinkimus laimės. Tuo tarpu valdančiosios daugumos nariai tiksliai žino, kad jie laimės mažiau, o opozicija nėra tikra, kad laimės daugiau“, – kalbėjo apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
Be to, išankstiniams rinkimams partijoms teiktų ruoštis paknopstomis, kiltų ir finansinių sunkumų. Taigi pirmalaikių rinkimų tikimybė yra net mažesnė nei minimali. Ko tada laukti iš parlamento per likusius metus iki kitą spalį vyksiančių rinkimų?
„Galima tiktai melstis, kad dauguma rimtais klausimais, tokiais, kaip biudžetas, susidarys“, – sako V. Valentinavičius.
Biudžeto svarstymai Seime prasidės jau kitą savaitę.
