Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių. Mokslinė misija vyko net už 330-ies milijonų kilometrų nuo Žemės, o apie tai, kad ji pavyko skrydžio valdymo centras sužinojo tik praėjus daugiau nei 18-ai minučių. Tiek laiko radijo signalai skriejo iki mūsų planetos.
„Manome, kad Bennu mėginiuose rasime vandens likučių ir organinių medžiagų, kurios skaičiuoja 4,5 milijardo metų ir mena mūsų Saulės sistemos pradžią“, – sako NASA mokslininkė Lucy Lim.
Šiam sekundiniam „prisilietimo ir pabėgimo“ manevrui NASA ruošėsi net 12 metų. Tačiau buvo verta. Anot mokslininkų, asteroido paviršiaus uoliena – lyg Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, padėsianti geriau suprasti jos kilmę.
„Moksliškai tai tikrai įspūdinga. Tai pirmas kartas, kai bandėme paliesti kito Saulės sistemos objekto paviršių. Tai pirmas karts po ilgo laiko, kai NASA bandė tai padaryti, norėdama parskraidinti mėginį. Ir tai pirmas kartas, kai NASA tai daro su asteroidu“, – pasakoja L. Lim.
Zondas su mėginiais į Žemę parskris po dvejų metų, o jo atgabentas nežemiškos uolienos mėginys bus didžiausias nuo NASA astronautų skrydžių į Mėnulį laikų. Beje, mokslininkai sako, kitą šimtmetį Bennu asteroidas gali atsitrenkti į Žemę. To tikimybė – 1 iš 2700.
