Kariai savanoriai Vilniaus oro uoste tikrino iš užsienio atvykusių žmonių Covid-19 testų pažymas. Jie turi įsitikinti, ar testas yra neigiamas, ar atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas ir ar testo tipas atitinka reikalavimus, į Lietuvą galima grįžti atlikus tik PGR arba antigeno testą. Kariai savanoriai taip pat tikrina ar testas yra žmogaus, kuris jį pateikia, tad tikrina ir asmens dokumentus.
„Jeigu testas kelia kažkokį įtarimą kariams, kariai siunčia tiesiai prie NVSC specialisto ir NVSC specialistai vertina“, – sako karys savanoris Julius Lizūnas.
O tikrinti išties yra ką. Mat lietuviai įsigudrino neigiamas testų pažymas padirbinėti. Pasak IT ekspertų, pasiskolinus elektroninę pažymą su neigiamu koronaviruso atsakymu iš keliavusio draugo ar kolegos, pakeisti pavardę padaryti labai nesudėtinga.
„Jie pasiima tokią pažymą ir su Wordu arba Photoshopu tiesiog ant tos pažymos teksto uždeda savo vardą pavardę, asmens kodą ir pakeičia datas“, – pasakoja Kibernetinio saugumo ir IT specialistas Marius Pareščius.
Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie net nesivargina naudotis jokiomis kompiuterinėmis programomis.
„Lygiai tą patį daro su popierine pažyma. Popierinę pažymą suredaguoja, atsiprintina. Kai kuriais atvejais tą printingą daro tiesiog ant popierinės pažymos klijuodami popierinius baltus lapelius ir kopijuodami juos. Sako čia kopijavimo klaida“, – teigia M. Pareščius.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tik skėsčioja rankomis, nes ar pažyma tikra ar ne jie patikrinti negali.
„Nėra vieningos sistemos, kur mes galėtume patikrinti, ar ta pažyma tikrai yra išduota, ar tas testas iš tikrųjų yra atliktas, tai šiuo atveju tikrai yra apeliuojama į žmonių sąmoningumą“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.
Pasak visuomenės sveikatos centro atstovų, atvejų, kai pažymos tikrumas sukėlė abejonių, pavyzdžiui, skyrėsi nuo kitų pažymų iš tos pačios šalies, pasitaikė. Tačiau gerokai išaugus keleivių srautams visuomenės sveikatos centro specialistai ne tik negalėtų jų patikrinti, tam reikėtų eksperto.
„Tą turėtų daryti atitinkamos kvalifikacijos žmonės, tarkim, pareigūnai, kurie turi patirties vertinant ar tas dokumentas nesuklastotas“, – sako J. Petravičienė.
Kad apsisaugotų nuo testo pažymų klastojimo kai kurios laboratorijos nusprendė ant sertifikatų įdiegti specialų kodą, kurį nuskanavus sertifikatas bus matomas ir laboratorijos, kuriame jis buvo atliktas serveryje.
„Kad atitikti tą sertifikatų patikimumą tai buvo, kad įdiegti QR kodą, kuris šiai dienai kaip ir atrodo patikimiausias dalykas, kuris gali užtikrinti visą duomenų teisingumą ir nebus taip lengvai padirbamas kaip koks nors paprastas popierinis sertifikatas“, – pasakoja Rezus.lt Ugnė Selvenienė.
Tačiau IT ekspertai sako, kad ir taip sistemą galima apeiti, o QR kodas nieko neapsaugo.
„Užsienio ekspertas nuskanavęs QR kodą būtų atvestas į kažkokį puslapį, nebūtinai laboratorijos, kuriame būtų informacija su žaliu paukščiuku, kad šitas testas yra teisingas“, – teigia M. Pareščius.
Ekspertų nuomone, kol Europoje nėra standartų ir vieningos bazės, kur galima būtų tikrinti koronaviruso testo rezultatus, tiek lietuviai, tiek užsienio šalių piliečiai savo pažymas galės ir toliau klastoti rizikuodami savo ir kitų sveikata.
