Į Žuvinto rezervato biosferos pelkes vakarėjant parskrenda paukščiai. Dieną sparnuočiai maitinasi laukuose, o nakvoti sulekia į rezervatą. Dabar daugiausia gervių ir žąsų. Paukščiai pradėjo būriuotis ir ruoštis kelionei į šiltus kraštus. Šiuo metu rezervate gamtininkai suskaičiuoja mažiausiai tūkstantį gervių.
„Žuvintas yra svarbi migruojančių gervių, žąsų ir kitų vandens paukščių apsistojimo vieta. Jie vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, kartais iki vėlyvo rudens užtrunka. Todėl, kad yra geros sąlygos maitintis, pailsėti ir pernakvoti. Tad prieš didžiąją migraciją yra proga pabūti saugiai, ramiai“, – sako rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Anot ekologo, šiuo metu Žuvinte didelis sujudimas. Vakarop rezervato pelkės prisipildo įvairių paukščių ir garsų.
„Akis, pirmiausia, užkliūtų už baltų paukščių. Baltieji garniai pas mus čia labai gausūs, dešimtimis skaičiuojame bebraidžiojančių pakrantėse. Galima pamatyti didžiuosius kormoranus. Tas laikas dabar, kai gamtininkai turi ką pastebėti ir rezervato lankytojai gali pamatyti“, – teigia jis.
Nemaža dalis paukščių jau yra išskridę į šiltus kraštus.
„Smulkieji giesmininkai, ypatingai vabzdžialesiai, jau išsiskraidę. Pamatyti musinukę, devynbalsę jau būtų sudėtinga. Bet grūdlesiai dar tik pradės migruoti arba jau migruoja.Tiesa, Žuvinto apylinkėse dar yra labai gausu varnėnų. Šimtatūkstantiniai būriai suskrenda nakvoti į nendrynus“, – tęsia ekologas.
Vieni pirmųjų Lietuvą palieka gandrai. Jų išskridimo diena minima per Šventąjį Baltramiejų – rugpjūčio 24-ąją. O dar anksčiau išskuba kitos paukščių rūšys.
„Ganėtinai anksti migrantai, kaip stambiam paukščiui. Atrodytų, kad ir maisto dar turėtų, bet matyt ne tiek, kiek jam reikia. Vieni iš pirmųjų išskrenda čiurliai, gana greitai išskrenda urvinės kregždės“, – pasakoja A. Pranaitis.
Gervės Lietuvoje dar turėtų užtrukti kelias savaites.
„Ne vien tik nuo orų priklauso. Matyt, ir mitybos sąlygos. Netgi tokie, kaip kad ūkininkai greitai ar negreitai baigs savo žemės ūkio darbus ir užars ražienas su tais grūdų likučiais, kurie yra reikalingi paukščiams maitintis“, – sako pašnekovas.
Anot gamtininko, šis ruduo yra tipiškas lietuviškas. Tad ir paukščiai kol kas elgiasi įprastai. Tačiau nežinia kokie orai bus vėliau. Vandens paukščiai – kai kurių rūšių antys ir žąsys – išskrenda tik tada, kai vandens telkiniai visiškai užšąla ir nebeturi, kuo maitintis.
Prieš porą metų net gruodžio pabaigoje vandens paukščių Pietų Lietuvoje dar buvo daug – džiugino šiluma, o telkiniai neužšalo.
