Panašias tendencijas stebi ir draudimo bendrovės, ligoninių traumatologai: elektrinių paspirtukų vairuotojai ne tik dažniau nusibrozdina rankas, kojas, bet ir susilaužo kaulus, patiria galvos traumų, smegenų sutrenkimų.
„Šiais metais per 5-is mėnesius dvigubai daugiau yra nukentėjusių eismo įvykiuose elektrinių paspirtukų vairuotojų. Jeigu pernai buvo 14, šiemet 28 sužaloti paspirtukų vairuotojai“, – sakė kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Gatvėse tarp pėsčiųjų nardantys elektrinių paspirtukų vairuotojai tampa vis didesniu galvos skausmu policijai. Kiekvienais metais atšilus orui nukentėjusių paspirtukininkų daugėja.
„Šylant orams, daugėja žmonių važinėjančių ir daugėja tų traumų. Per gegužės mėnesį taip skubiai tą statistiką pasižiūrėjau, tai kreipėsi 10 vaikučių, kurie susižalojo krisdami su paspirtukais, ir suaugusiųjų tai 3–4 buvo“, – kalbėjo Kauno ligoninės traumatologas Artūras Šulnius.
Traumas patyrusių gyventojų skaičiaus augimą pastebi ir draudikai.
„2019-ais metais fiksavome 140 atvejų, pernai 200-us atvejų ir šiemet jau turime 50-imt nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukentėjo paspirtuko vairuotojas“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Pasak „Gjensidige“ žalų vadovės Viktorijos Katilienės, palyginti su ankstesniais metais, tie skaičiai ženkliai didėja ir nuo 2018-ų metų tas skaičius išaugo 8-is kartus, o nuo 2019-ų metų du kartus.
Anot draudikų, 9-iuose iš 10-ies nelaimingų atsitikimų vairuotojas tiesiog nesuvaldo elektrinio paspirtuko: įvažiuoja į duobę, rėžiasi į šaligatvio bortą. Kitais atvejais paspirtukininkai susiduria su automobiliais, pėsčiaisiais.
„Vaikučiams traumos tai yra riešų, raktikaulių, pėdų lūžimai, nubrozdinimai. Suaugusieji galvos traumos, pečių traumos yra, alkūnių srities lūžimai. Tai sudėtingos traumos, dažnai ilgo gydymo reikalaujančios“, – teigė Kauno ligoninės traumatologas Artūras Šulnius.
Pasak R. Lipnevičiūtės, būta atvejų, kai paspirtukininkas krito ir lūžo čiurnos kaulas, abiejų kulkšnių kaulai ir blauzdikaulis, kainavo apie pusantro tūkstančio eurų. Taip pat 5 atvejus, kuomet vairuotojai patyrė smegenų traumas krisdami nuo paspirtuko.
„Paspirtukų vairuotojai išsiskiria, kadangi jie gerokai dažniau nei dviratininkai patiria veido žaizdas, kurias vėliau tenka siūti. Tai gali būti prakirsti antakiai, prakirstos lūpos, smakras, nuskeliami ar kitaip traumuojami dantys“, – kalbėjo „Gjensidige“ žalų vadovė Viktorija Katilienė.
Policija net nedrįsta paspirtukininkųyginti su dviratininkais, kurių dalis nors truputį rūpinasi saugumu, dėvi apsauginius šalmus. Esą paspirtukininkai apie apsaugos priemones, saugų elgesį kelyje visiškai negalvoja. Anot draudikų, dažniausiai į nelaimingus atsitikimus patenka ne naujokai, o patyrę paspirtukų vairuotojai, kurie ne tik mėgsta greitį, bet ir transporto priemonę bando suvaldyti viena ranka, nes kitoje laiko išmanųjį telefoną.
„Važiuojant šaligatviais, kur galima, važiuojama didesniu greičiu nei pėsčiųjų srautas 7-i kilometrai per valandą. Ir vėlgi atsitinka nelaimės, nepastebi pėstieji ar dar kas“, – sakė kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Pasak A. Šulniaus, žmonės važiuoja be šalmų, su bloga avalyne ir važiuoja greitai svarbiausia.
Policija stebi paspirtukų vairuotojus, tačiau kiekvieno pažeidėjo negaudo. Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas siūlo miestuose keisti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles.
„Paspirtukai yra motorinė transporto priemonė, kažkodėl jiems leidžiama važiuoti šaligatviais, kaip ir dviračiais. Savivaldybė leidžia juos laikyti vidury šaligatvio, juos užtveriant. Kelias yra savivaldybės turtas, savivaldybė turėtų užtikrinti tvarką“, – kalbėjo Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.
