Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.
„Mes dar neturime duomenų apie čia esančias chemines ir mineralines medžiagas. Tačiau kameros padeda mums nuspręsti, kur norime atlikti išsamius tyrimus“, – sako mokslininkas Jim Bell.
Taip pat mokslininkai pastebi, kad Marse gausu erozijos paveiktų uolienų.
„Šios uolos milijardus metų buvo veikiamos Marso vėjų. Jūs galite pagalvoti, kad švelniai per paviršių judantys smėlio grūdai nepadarys daug erozijos. Tačiau jei tai vyks nuo 2 iki 3 milijardų metų, smėlis gali sukurti fantastiškas formas“, – tęsia jis.
„Atkaklumas“ Marse ieškos įrodymų, kad kadaise planetoje egzistavo gyvybė.
Vaizdus iš Marso galite pamatyti TV3 Žinių reportaže.
