Tačiau norint orderį pratęsti iki 15 parų, pareigūnams teks kreiptis į apylinkės teismą, o tai, anot moterų teisių gynėjų, procedūras apsunkina ir aukos nespėja nei atsigauti, nei susivokti.
Panevėžio Šeimos namuose glaudžiasi ir laikino prieglobsčio ieško smurtą patyrusios moterys. Nors dabar jose gyvena kelios, per metus ten apsistoja apie 100 sumuštų moterų. Išsigandusios, nuo smurtautojų bėgančios aukos į duris beldžiasi tiek dieną, tiek naktį, o kartais net ir savo tuoktuvių dieną.
„Yra buvę ir subadytos, bet kadangi su kūdikiais, su dviem mažais vaikais, tai, tarkim, į ligoninę net negalėjo paguldyti, nes nebuvo, kur vaikų padėti, tai sutvarstė, susiuvo moterį ir atvežė pas mus. Kartais būna net moters veido neįmanoma atpažinti nuo sumušimų“, – sako Panevėžio Šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė.
Kad smurto artimoje aplinkoje netrūksta pastebėjo ir vilnietė Renata, kai jos kaimynė naktį ieškojo prieglobsčio.
„Vaikėsi vyras ją, na ir ką, ji tada išbėgo, laiptinėje pradėjo šaukti ir mes, kaimynai, aišku, atidarėm tas duris. Plačios akys, pilnos baimės, visa tokia drebėjo, tirtėjo, tiesiog buvo labai stipriai išgąsdintas žmogus“, – teigia vilnietė Renata.
Kad ranką prieš moteris kelia pripažįsta ir kai kurie vyrai. „Jinai specialiai parazitavo, parazitavo ir sudaviau iš kairės rankos. – Į kur sudavėt? – Į veidą“, – kalba vilnietis Gediminas.
„Vyrauja tos stigmos, kad moterys dažniausiai yra kaltinamos, kad jos sugriovė santuoką, jos kreipėsi į policiją ir pridarė problemų“, – tikina I. Zabulionytė.
Ir visgi 8 iš 10 nukentėję artimoje aplinkoje – moterys.
„Iki 90 procentų nukentėjusių yra moterys ir maždaug iki 10 procentų vyrai. Ir čia dar vienas esminis momentas yra, kad moterys, absoliuti dauguma nukenčia nuo vyrų, o iš nukentėjusių vyrų dar maždaug 60 procentų nukenčia nuo vyrų, taigi vyrų nukentėjusių nuo moterų skaičius yra apskritai labai mažas“, – tikina Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija Jurgita Cinskienė.
Vyriausybė siūlo įteisinti apsaugos orderį smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems žmonėms. Smurtautojui policijos pareigūnas per 12 valandų nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje galėtų skirti įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka arba nesilankyti pas auką ir nepalaikyti ryšių.
„Auka lieka gyventi savo namuose. 72 valandas galioja šis orderis ir iš karto aukai yra teikiama pagalba, kas yra labai svarbu. Būtent specializuotų kompleksinės pagalbos centrų. Specialistai iš karto teiks pagalbą. Orderis iš karto galės būti pratęstas iki 15 parų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Norint orderį pratęsti iki 15 parų, policijos pareigūnas per 48 valandas dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Anot moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovės, teisinės procedūros procesus apsunkina ir 72 valandų terminas aukai yra per mažas susivokti ir atsigauti, tačiau šių argumentų Teisingumo ministerijai ir nacionalinei teismų administracijai neužteko.
„Yra tik, sakykim, galimai smurtavęs asmuo, kad nėra dar įrodyta, nes mes skubam pačioj ankstyviausioj stadijoj užkardyti galimą nusikaltimą ir reikia atsižvelgti, kad gali būti pažeistos to galimai smurtavusio asmens teisės, bet įsijungia galimai smurtavusio asmens teisių apsauga. Deja, bet šiuo atveju nusvėrė ne nukentėjusių naudai“, – aiškina J. Cinskienė.
Taip pat siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti norma, kad smurtautojui nesilaikant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, jam tai užtrauktų baudą nuo 80 iki 320 eurų, pakartotinis nusižengimas jau nuo 300 iki 780. O kurgi keliaus iš namų išprašytas smurtautojas?
„Smurtautojas yra iš karto iškeldinamas. Jeigu jis neturi kur apsigyventi, tai pareigūnų pareiga suteikti informaciją apie artimiausius nakvynės namus, kur galima nemokamą galimybę apsigyventi“, – kalba M. Navickienė.
Pernai iš daugiau nei 7000 smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, daugiau nei 300 grasinimų nužudyti. Naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Jam įgyvendinti reikės papildomų 11,3 milijono eurų.
