Apie žadėtą paramą ir žmogaus teises per balsavimą staiga pamiršo ir pusė socdemų. Ir opozicija, ir dalis konservatorių užsipuolė liberalus, esą jie tos pačios lyties poras nori prilyginti šeimoms, o žmonės per naktį Seimo narių elektroninio pašto dėžutes užtvindė laiškais – ir su keiksmais, ir su palaikymu. Laisvės partija neslepia nusivylimo, O Tomas Vytautas Raskevičius su ašaromis akyse tikina, kad jau rudenį įstatymą teiks iš naujo.
Kol seimūnai ryte renkasi į posėdį, grupelė jaunuolių šalia parlamento ragina politikus palaikyti Partnerystės įstatymą, pritaikytą ir skirtingos, ir tos pačios lyties poroms. Štai ką jie mano:
„Kalba eina apie tai, ar visi žmonės nusipelno teisių.“
„Jeigu valdžia priims šį sprendimą, tai parodys, kad ji yra atsidavusi idėjai, kad Lietuva turi žengti į priekį žmogaus teisių klausimais.“
„Šis įstatymas visiškai nieko nekainuoja kitoms poroms, kurios nėra susijusios su tuo.“
„Nes mes drąsūs ir norime, kad visiems būtų gera.“
Pasirodo čia ir Gėjų lygos vadovas su partneriu, su kuriuo gyvena jau beveik 30 metų. Partnerystės sąvoką Seimas Civiliniame kodekse įtvirtino net prieš du dešimtmečius, tačiau realaus įstatymo ir vienalytės, ir dalis skirtingų lyčių porų tebelaukia iki šiol.
„Gal pasakom vieną kartą: mes nesam kokie nors daiktai, kuriuos galima pastumti į kampą ir pasakyti – laukit geresnių laikų. Gyvenimas duotas vienas. Aš noriu sulaukti to momento, kai valstybė pripažins mūsų gyvenimo būdą ne de facto, bet ir de jure“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Visgi netrukus taps aišku, kad palaukti teks dar nežinia kiek. Užtrukusi ilgiau nei žadėtas šimtą dienų, Laisvės partija su liberalais ir dalimi konservatorių galiausiai partnerystės įstatymą atneša į Seimo salę. Kad būtų mažiau aistrų, pristato jį ne Laisvės partijos nariai, o Seimo pirmininkė.
„Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak valdančiųjų, įstatymas gali būti aktualus 600-ams tūkstančių nesusituokusių jaunų lietuvių. Tačiau priekaištus žeria ne tik opozicija, bet ir krikdemiškasis konservatorių flangas. Ir „valstiečiai“ su Karbauskiu priešaky, ir 12 krikdemų išvis norėtų referendumo partnerystės klausimu.
„Neutrali lyčiai forma. Kiek lyčių jūsų mintys generuoja?“ – klausė regionų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas.
„Aš į klausimą apie lytis turiu vieną atsakymą – vyras ir moteris. Manau, čia mūsų požiūriai sutampa“, – atsakė V Čmilytė-Nielsen.
„Valstybės pralaimėdavo bylas ir tos pačios lyties asmenims būdavo suteikiama teisė dėl vaikų įvaikinimo“, – teigė darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas.
Pirmininkė atsakė sąmokslo teorijų komentuoti negalinti.
Dalis politikų aiškina, neva partnerystės apibrėžimas pernelyg panašus į šeimos sąvoką.
„Kaip jūs jaučiatės teikdama apgaulės įstatymą, kuriuo apgaudinėjamas ir Seimas, ir visuomenė?“ – klausė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
O konservatorius Paulius Saudargas teigė, kad 70 proc. tiesiog nukopijuota iš santuokos apibrėžimo.
Įstatymo teikėjai liberalai ir kiti konservatoriai atkerta, kad projektas kompromisinis – tos pačios lyties asmenys negalėtų įsivaikinti. Tačiau partneriai galėtų gauti vienas kito sveikatos informaciją, galėtų naudoti bendrą pavardę, paveldėti partnerio turtą be papildomų mokesčių. Vienintelis iš „valstiečių“ įstatymą palaiko Tomas Tomilinas. Ilgai tylėjęs, čia jau neatlaiko ir Petras Gražulis.
„Homoseksualūs asmenys yra žmonės ir todėl gali sutapti tekstas, gali būti panašu į santuoką. Nes tai – tie patys lietuviai“, – tikino „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Paramą įstatymui reiškia ir premjerė.
„Kad tokia yra gyvenimo realybė, ją reikėtų pripažinti, reikėtų šitas galimybes žmonėms suteikti. Niekas nekeičia santuokos apibrėžimo. (…) Šeima žmogui yra tai, ką pats žmogus laiko šeima“, – sakė I. Šimonytė.
Vis dėlto valdantieji namų darbų iki galo neatliko – nesugebėjo susiskaičiuoti, kiek lemiamu momentu seimūnų spaus mygtuką „už“. Laisvės partijos nariai akivaizdžiai nervinasi, Tomas Vytautas Raskevičius kone meldžiasi, tačiau ovacijos galop sugriaudi opozicijos flange.
Po pateikimo projektui nepritarta – už projektą balsavo 63, prieš ar susilaikė – 65 Seimo nariai.
„Taip, šiandien mums pritrūko dviejų balsų. Mes grįšim su šituo projektu rudens sesijoje, patobulinę jį. Žinot, kova už žmogaus teises yra kelionė ir nieks nežadėjo, kad ji bus lengva“, – Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės nuotaika slogi:
„Atsitraukta nuo daugybės raudonų linijų, tai net ir nežinau, kur čia dar galima kompromisus daryti. Bet tai ne pabaiga“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Saulius Skvernelis rėžia – nereikia tikėtis įstatymus priimti „buldozeriu“. Šią frazę, beje, praėjusią kadenciją konservatoriai nuolat kartodavo „valstiečiams“.
„Reikėtų sėstis su opozicija, pasiruošę ir mes diskutuoti, turim konkrečių pasiūlymų, ir ieškoti to sutarimo. Bet jeigu jie nori pademonstruoti tą savo gelžbetoninę vienybę, matom, kad nepavyksta“, – sakė S. Skvernelis.
Koją valdantiesiems pakišo ir socdemai, nuolat deklaruojantys paramą žmogaus teisėms ir žadėję paramą projektui. Net penki iš 11-os jų balsavo „prieš“. Įstatymo nepalaikė ir du Liberalų sąjūdžio nariai. Nežinia, kiek įtakos politikams padarė ir per naktį į kompiuterius atėję daugiau kaip du šimtai žmonių laiškų. Tai – retas atvejis.
Pasak Laisvės frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės, dalis rašančiųjų palaiko įstatymą, tačiau netrūksta ir palinkėjimų keiksmais. Tuo metu konservatorių krikdemai džiaugiasi pasiekę savo.
„Seimas pasielgė tikrai labai išmintingai. Man visiškai nesuprantamas kitas žingsnis – kodėl mūsų partijos pirmininkas pasirašė šitą įstatymą“, – klausė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Praktika yra tokia, kad, šaliai priėmus partnerystę, ilgainiui tai tampa prilyginta tradicinei šeimai, santuokai su įvaikinimu, pagalbiniu apvaisinimu“, – sakė konsrevatorius Paulius Saudargas.
O štai Žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė mano, kad Seimui neatrodo svarbi dalis Lietuvos gyventojų.
„Jie mano, kad galima pasirinkti, kuriems žmonėms padėti, kuriems užtikrinti teises ir pareigas ir kuriuos toliau palikti teisiniame vakuume“, – kalbėjo J. Juškaitė.
„Valstiečiai“ partnerystę nori sureguliuoti jungtinės veiklos sutartimis, panašiai, kaip verslo partnerių. Liberalai ir homoseksualios poros tokį užmojį vadina apgailėtinu.
