Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus. Medikai žodžių į vatą nevynioja ir sako tiesiai šviesiai – jie patiria psichologinį smurtą.
Siaučiantys nesiskiepijantys piliečiai kaip reikiant šokdina medikus. Šilutės ligoninės gydytojai pripažįsta, kad koronaviruso situacija ir taip sunki, o ją dar aštrina skiepų naudą neigiantys ir COVID-19 užsikrėtę pacientai. Net ir atgulę į reanimacijos skyrių, gydytojų dėka išplėšti iš mirties gniaužtų kai kurie ligoniai nepripažįsta koronaviruso ir ligą vadina gripu.
„Vienas diedukas, kaip sakant, ruletę sėkmingai sužaidęs, net ir būdamas neskiepytas, buvo intubuotas – tai buvo paskutinė būklė, kai jau deguonies išorinio tiekimo neužtenka, kai žmogus ventiliuojamas per plaučius. Išvykdamas, kai paklausėme – tai, Jonai, ar tiki, kad COVID buvo? – Eikit, eikit, ką nesąmones šnekat, ir išvažiavo“, – sako l. e. p. vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.
Dieną naktį budintys ir koronavirusu užsikrėtusių ligonių gyvybes gelbstintys medikai neskaičiuoja viršvalandžių ir nuovargio. Nepaisant sunkaus darbo, medikai dar turi klausyti ir COVID pacientų, ir jų artimųjų priekaištų. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus su intensyvios terapijos poskyriu vedėja prabyla ir apie psichologinį smurtą. Pasitaiko atvejų, kai artimieji primygtinai reikalauja skrodimo ir ištirti, nuo ko iš tikrųjų mirė koronaviruso ligonis.
„Čia mes prisiklausome visokių dalykų, kad ir kovido nėra, kad mes ne nuo to gydome, kad ir ne nuo to miršta ir kad tai yra neįrodyta. Būna, reikalauja ir pakartotinai testuoti, ir netgi parodyti tuos testus. Kitą kartą reikalauja ir skrosti tuos pacientus, nors ten diagnozė būna aiški – žmogus mėnesį gulėjo ligoninėje“, – teigia skyriaus vedėja Ramunė Radzevičienė.
Gydytojai prisiklauso tokių žmonių šnekų ir apie tai, kad koronavirusas yra išgalvotas, daugelis jų remiasi internete platinamomis melagienomis ir jomis tiki.
„Jeigu dvidešimt vienų metų pacientė man sugeba pasakyti – aš turiu tuo klausimu savo nuomonę, kai paklausiu, kodėl ji nesiskiepijo. Sako, aš turiu savo nuomonę, aš ten skaičiau kažkur. O aš tai skaičiau, ką rašo pasaulio mokslas, virusologai, kurie su tuo dirba“, – kalba A. Starkus.
Iš interneto platybių apie koronaviruso gydymą prisiskaitę ir tokių žinių bagažą susikrovę ligoniai medikų prašo skirti jiems antibiotikų. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas sako, kad dažnai su pacientais tenka pasiginčyti net ir dėl gydymo eigos.
„Mes bandome įrodyti pacientui, kad jo atveju tas gydymas tikrai nereikalingas ir netgi gali būti potencialiai jam žalingas. Bet žmonės yra įpratę, kad be antibiotikų jie nesveiksta. Sunkiai sekasi šitas“, – tikina priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Maža to, pasitaiko ir tokių pacientų, kurie net ir diagnozavus koronavirusą, jo nepripažįsta, iškoneveikia medikus ir prašosi paleidžiami iš ligoninės.
„Buvo vienas jaunas vyrukas, mes jam diagnozavome kovidą, atėjome, informavome, kad atliktas PGR tyrimas, nustatytas kovidas, o jis mums rusiškų keiksmažodžių tirada pareiškė, kad nėra jam jokio kovido. Po ilgų derybų jisai gal ir išgirdo, kad diagnozavome kovidą, bet nežinau, ar patikėjo“, – tęsia skyriaus vedėjas.
O medikai žodžių į vatą nevynioja ir tvirtina, kad nesiskiepijimas prilygsta rusiškai ruletei.
„Tie, kurie šiai dienai nesivakcinuoja, žaidžia rusišką ruletę. O žinote, to pistoleto būgne viena kulka tikrai yra ir tikrai kada nors iššaus. Jei žmonės dar šiai dienai sugeba būti tokie drąsūs ir rizikuoti savo gyvenimais, aš jų nesuprantu tiesiog“, – rėžia A. Starkus.
Faktus žeria ir skyriaus vedėja Ramunė Radzevičienė: „Antivakserių artimieji miršta 5 kartus dažniau negu skiepytų žmonių. Dėl to tie artimieji, kurie nepadarė dėl savo brolių ar seserų to, ką jie galėjo padaryti, ir būtent tai galėjo išgelbėti jų artimuosius, galbūt jie jaučia nepasitenkinimą, kaltę.“
Kiti gi atgulę į kovidinį skyrių gailisi, kad anksčiau nepasiskiepijo.
„Tie, kurie nesiskiepijo, jie tikrai to gailisi, negaliu po to sakyti, ką jie sakys jau išėję iš ligoninės. Bet jie tikrai supranta savo neteisingą pasirinkimą ir, manau, kad nelinkėtų to niekam kitiems“, – aiškina vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gintautas Virketis.
Tiesa, kaip veikia skiepas, koks bus jo efektyvumas priklauso nuo žmogaus imuniteto. Ir nors skiepai 100 procentų neapsaugo nuo susirgimo, visgi pasiskiepijus mažesnė tikimybė sunkiai sirgti ir numirti.
