Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu. Tuo metu ministras Arūnas Dulkys ragina su naujais ribojimais ir nepatogumais tiesiog susitaikyti.
Vienoje vaistinėje Vilniuje pacientai šiuo metu dar laisvai varsto duris, kiek ateina, tiek vaistininkai ir priima. Tačiau jau nuo penktadienio visose vaistinėse, kuriose netikrinami galimybių pasai, įsigalios naujas operacijų vadovo sprendimas – vienam lankytojui turės tekti ne mažesnis kaip 30 kvadratinių metrų plotas.
Tai reiškia, kad šioje vaistinėje vienu metu galės būti daugiausiai 5 klientai, o kiti turės laukti už durų lauke. Tokia pati tvarka galios ir parduotuvėse bei turgavietėse, kur prekybininkai neprašo galimybių paso. Išgirdę apie grįžtančius praėjusį karantiną primenančius suvaržymus, vieni žmonės piktinasi, kiti pateisina:
„Niekur negaliu įeiti, nesąmonė.“
„Nesąmonė, taip galvoju.“
„Negalima pratintis be galo, riba turi būti.“
„Labai gerai, parduotuvėje pensininkams sakai, kad reikia laikyti tarpą, ne, eina arčiau, greičiau.“
„Aš dirbu dirbu, pasirodo, nieko man negalima, tik mirti.“
„Tikrai nereikia, parduotuvėse ir taip žmonių nedaug, tuščios parduotuvės.“
„Teisingai, prieš virusą kaip kitaip kovosi, tik taip.“
„Kuo griežtesnė tvarka, tuo greičiau išeisime iš balos.“
„Kito karantino nenorime, jei padės, tik į gera.“
„Abejoju, kad padės. Plitimas labiau tarp asmeninio bendravimo, o ne parduotuvėje nusiperki ir išeini.“
„Autobusu važiuojame, žmonės kai kurie be kaukių, vairuotojas be kaukės.“
„Man atrodo niekas nepadės, čia politinė pandemija.“
Sveikatos apsaugos ministras teisinasi, esą nėra kitos išeities, kaip neturinčius galimybių paso žmones priversti laikytis atstumų ir nesigrūsti.
„Parduotuvėse be galimybių paso srautų judėjimas labai didelis, didelė žmonių koncentracija. Kaip ir per karantiną, sugrįžome prie ploto ribojimo“, – tikina jis.
Ministras nustatė 30 kvadratinių metrų ploto reikalavimą vienam lankytojui – trečdaliu didesnį nei buvo per karantiną, aiškindamas, kad Latvijoje yra panašus – 25 kvadratinių metrų. Tačiau kai kurie smulkieji verslininkai ir vaistinių atstovai teigia, kad toks plotas per didelis, dėl jo esą ypač nukentės nedidelių parduotuvių ir vaistinių klientai mažuose miesteliuose.
„Jei plotas nesiekia 59 metrų, galime aptarnauti tik vieną pacientą, kiti turės laukti lauke“, – teigia „Camelia“ atstovė Žiedūnė Juškytė.
„Sergantys žmonės, turintys judėjimo negalią bus priversti šalti. Nėra humaniška, negalima vaistinių prilyginti kitoms prekybos vietoms. Turi būti išimtis. Į vaistinę turi ateiti visi žmonės ir visi aptarnauti. Neturi būti nei galimybių paso, nei kvadratų“, – sako vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Teks susitaikyti su nepatogumais, bet jie tikrai nėra didesni negu dabar yra ligoninėse“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kai kurie didieji prekybos tinklai ten, kur iki šiol reikalavo galimybių paso, jo ir toliau reikalaus, o mažesnėse parduotuvėse, kur dar ribojimų nėra, nuo penktadienio rengiasi skaičiuoti pirkėjus.
„Sumažinsime pirkinių krepšelių ir vežimėlių skaičių, nebebus kaip dabar, atsižvelgsime į ploto reikalavimą. Žmonės, deja turės palaukti lauke, prašysime supratingumo“, – komentuoja „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
„Dėl kaukių, galimybių pasų, visokių apribojimų kaltinami prekybos tinklai, neva jie patys pasirinko tą daryti. Darbuotojai patiria įtampą. Pagrindinis sunkumas – žmogiškieji ištekliai, reikės statyti prie įėjimų darbuotojus, kurių ir šiaip mums trūksta, kad žiūrėtų, reguliuotų srautus. Tikrai iššūkių bus“, – „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Visgi „Lidl“ tinklas nusprendė visose savo parduotuvėse reikalauti galimybių paso, o jo neturinčių pirkėjų grasina nebeįsileisti.
„30 kv. metrų yra gerokai daugiau nei buvo pastarojo karantino metu. Bet ir jo metu reikėdavo laukti lauke, kol galėsi patekti į parduotuvę, suprastėjus orams tas tampa ypač nepatogu, atsimename klientų nepasitnekinimą. Todėl galimybių pasas yra tvaresnė ir racionalesnė priemonė“, – teigia „Lidl“ atstovas Valdas Lopeta.
Galimybių paso arba pirkėjų ribojimo reikalavimai galios ir turgaviečių uždariems paviljonams. Prekeivių atstovas tvirtina, esą turguose saugu, tad tokias priemones vadina perteklinėmis.
„Tai yra desperatiškas valdžios būdas parodyti, kad jie kažką kontroliuoja, daro, nors jie nieko nekontroliuoja“, – kritikuoja prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius.
O štai prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė peikia galimybių pasą ir tvirtina, esą jis tapo ne epidemijos kontrolės, o apyvartų mažinimo priemone, mat ten, kur jis tikrinamas, sumažėjo pirkėjų srautai.
