Panevėžietė Angelė Algimanto Bandzos senelių globos namuose dar naujokė. Senjorė pasitarusi su dukromis apsigyveno nenorėdama tapti našta artimiesiems. Vos tik apsisprendė, į įstaigą ji pateko be didelių kliūčių. „Dar dvi savaitės neseniai visai, bet jau pasiruošus ilgiau pabūti“, – sako senolė.
Likti viena namuose nebenori ir nebegali ir garbaus amžiaus senjorė iš Juozapo globos namų. Prieš metus panevėžietę gatvėje ištiko insultas, po kurio moteriai liko sunkios pasekmės. Ilgai gydėsi slaugos ligoninėje, kol galiausiai persikėlė. Ji teigia: „Paralyžiuota, nevaikštanti, kaip aš viena, niekaip negalėčiau, o čia viskas paruošta.“
Panevėžio apskritis patenka į seniausių Lietuvos apskričių trejetuką. Net ketvirtadalis panevėžiečių yra sulaukę 65-erių ir daugiau metų. Tačiau paradoksas, bet šiuo metu bent jau dviejuose didžiausiuose Panevėžio senelių globos namuose nebeliko eilių, dargi po didžiojo karantino ir laisvų vietų atsirado.
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų direktorius Sigitas Juodzevičius sako: „Šiais metais jau apgyvendinom 15 naujų senelių, o dar turim, kadangi 28 vietos buvo naujai ruoštos, dar turim 12 laisvų vietų.“
Šv. Juozapo senelių globos namų direktorius Patrikas Skrudupis teigia: „Šiuo metu ta eilė žymiai sumažėjusi, bet diena iš dienos auga jau. Iš Panevėžio miesto yra vienas žmogus, kuris laukia, iš kitų savivaldybių dar galėtume priskaičiuoti 7 asmenis.“
Šiuo metu eilių nėra ir į miesto palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Pasak specialistų, iš dalies eiles į globos namus nubraukė pandemija, kitą vertus, per karantiną neliko kelių mėnesių termino gydytis palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Galimybe pasigydyti ilgiau pasinaudojo net 4-tadalis slaugos ligoninės pacientų.
„Bet jie sunkūs ligoniai po insultų arba su lėtinėmis neuro-degeneracinėmis ligomis. Jiems tikrai atsirado palanki situacija ilgiau gydytis“, – sako slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.
Vis dėlto ne visose globos įstaigose vietas praretino mirtys nuo COVID-19, nemaža dalis koronaviruso išgąsdintų senjorų patys vengė valdiškų namų. Kiti, kaip pavyzdžiui, darbo netekę artimieji, patys ryžosi slaugyti senelius.
„Dalis žmonių dėl prastovų nedirbo karantino laikotarpiu, nemaža dalis užsidarius įmonėms neteko darbo, tai jiems atsirado galimybė slaugyti artimuosius namuose, tai tampa ir finansine paskata. Pagal neįgalumo lygį, slaugos poreikį, yra mokami priedai prie pensijų“, – sako V. Grigienė.
Panevėžyje sudaryta galimybė teikti senelių namų globą daugiau kaip pusantro šimto senjorų. Tačiau ir pandemija parodė, kad didelių globos namų ateityje neliks. Siekiama mažinti institucinius senelių globos namus paverčiant juos grupiniais, savarankiško gyvenimo namais.
