Dėl J.Marcinkevičiaus neturėtų kilti jokių diskusijų. Paminklas vis tiek bus pastatytas - ir labai gerai, kad ne Vilniuje. Vilnius - dar ne visa Lietuva!! Šiame mieste labai daug pagiežingų, piktų žmonių, daug prisiplakėlių, pataikaujančių šiai valdžiai. Jeigu jau šurajevai ir panašūs gauna kažkokius apdovanojimus kaip valstybės kūrėjai - tai koks tada lygis save vadinančios"elitu"visuomenės dalies ar popierinių patriotų?

Jau greitai prasidės, gaus ir Lenkija ir visi badausite. Nebus jokios vaivorykštes, islamistai padės visus išnaikinti.

Tai kas labiau mylėjo Lietuvą J,Marcinkevičius ar dabartiniai tarybinių tėvų vaikai labiau myli Lietuvą kaip Benkunskas ,Šimašius ir kiti jį teisiantys?Net senasis V.Lansbergis buvęs tarybinis pilietis ir profesorius suktai aiškina apie medžius visiems neiškiriant poeto,Atseit dabar ne laikas kai tokia padėtisPats juk ir tarybiniais metais nelipo ant bačkos,kaip Terleckas,Sadūnaitė ir kiti disidentai,Na o Vilnių geriau paskelbti LGBT sostine ir jokių lietuviškų ženklų o Benkunskas dirbs su cirkais,O jei ne laikas tai kodėl seimas stumia daug įstatymų kaip partnerystė,konvencija skaldo Lietuvą ,kursto neapykantą,

Poetas, tautos šauklys Justinas Marcinkevičius yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.
Kas liks žmonių atmintyje, tautos istorijoje ir literatūroje po 30 ar 40 metų?
Kas? JUSTINAS MARCINKEVIČIUS ar K. Sabaliauskaitė? - klausia ne vienas žmogus.
"Be Marcinkevičiaus nė viena sabaliauskaitė neužaugo, o Marcinkevičius be jų - net puolamas po mirties liko ąžuolu", - rašo J. Lago.
Kažkam net po mirties svarbu sunaikinti poetą.
"Negražiai "auginate Lietuvą", "modernieji", genderiniai, apdovanotieji, "elitiniai" rašeivos.
"Moderniosios genderinės kartos" rašytoja Sabaliauskaite, - iki kokio dugno reikia nusileisti, kad pavadintum Marcinkevičiaus trilogiją "Katedrą", "Mindaugą", "Mažvydą" - "melo ir ideologijos kūriniu"?
Pagal moderniąją Sabaliauskaitę, Marcinkevičiui negalima statyti paminklo skverelyje prie rašytojų sąjungos.
Po tokių sabaliauskaičių kliedesių "nutilo net vėjas", - rašo Robertas Šarknickas.
"Karštis smogė tiesiogiai. Tauta priblokšta. Su kokia panieka ištarti J. Marcinkevičių žeminantys žodžiai."
"Iš kur šitas pyktis ir kerštas?" Iš kur?
Suinterpretuoti "šaikos" valdymo laikais galima bet ką, pritempti bet ką - net iki didžiausio nusikaltimo.
Neramu Lietuvoje gyventi ne tik gyviems. Neramu Marijos žemėje darosi net mirusiems.
Ar bent įsivaizduoja modernioji genderinė "rašinėtoja" Sabaliauskaitė, kiek žmonių veržėsi žiūrėti "Mindaugo"? Tais laikais.
Ar Sabaliauskaitė suvokia, kokios neramios dienos už tai buvo ne tik režisieriui, aktoriams, bet ir pačiam rašytojui, laisvės šaukliui J. Marcinkevičiui?"
"Kas vyksta?" - balsu šaukia žmonės soc. tinkluose.

kurie dar bijojo ištarti žodį LIETUVA,O MARCINKEVIČIUS jau skiemenavo garsiai,tik tie ir nenori ,kad paminklas iškiltų. O PINIGUS SURINKSIME STAIGIAI.

Justinas #Marcinkevičius (Lietuvos dainius apie savo persekiojimą) :
"Taburetė virš galvos"
1991 M. BIRŽELIO-RUGSĖJO MĖN.
Supratau: aš turiu būti sunaikintas.
Sunaikintas kaip poetas. Kaip pilietis. Jeigu neišlaikysiu _ ir kaip žmogus. Viskas priklausys nuo to, kiek aš išlaikysiu. Juk tai ne tik literatūrinė, bet ir politinė vendeta.
O išlaikyti vis sunkiau ir sunkiau. „Šiaurės Atėnai“ išpylė šitokią purvo, insinuacijų, prasimanymų statinę, kad aš ligi šiol tik žiopčioja, neatgaudamas kvapo, bejėgiškai mosuoju rankomis, šaukiu - o balso nėra, ieškau kojomis žemės - ir nepasiekiu, bandau nusitverti už kokios šaknies ar šakelės... Nejaugi niekas neišties rankos, nejaugi taip ir žūsiu melo srutose, šmeižto paplavose? Ačiū tau, nepriklausoma Lietuva, už šitokią „dovaną“. O gal ir tu pati žiūri į mus apstulbus, netikėdama, kad tiek daug mumyse pykčio, pagiežos, keršto. Ir melo.
Žadėjome eiti už rankų susiėmę. Aš sapnavau šitokį mūsų kelią, aš kliedėjau juo. Džiaugiausi kaip vaikas, kai regėjau meilės ir santarvės šviesą žmonių veiduose. Žinau, tu, brolau, buvai nuskriaustas to „buvusio" gyvenimo, bet ir aš buvau jo nuskriaustas. Kur, kada gyvenime buvo nenuskriaustas bent vienas žmogus? Sunku pasverti skriaudą, dar sunkiau ją atlyginti, nenuskriaudžiant kito.
Nelaiminga ta mano apysaka!
(Kalbama apie apysaką „Pušis, kuri juokėsi", išleistą 1961 m.)
Post post scriptum
Pabaigsiu, nuo ko pradėjau - atmintina „Kranto“ laida (1991 06 06) . Po kelių metų vienas iš trijų jos dalyvių mano bičiuliui B. G. prisipažino, kad ją, tą laidą, inspiravęs V. L. Štai kaip! Tiesą sakant, aš jau seniai taip galvojau Pasidarė dar liūdniau.

Antanina Strumiliene
1 d. ·
Pagarba kauniečiui gydytojui Vytautui Arbaičiui, kuris parašė:
"Justinui Marcinkevičiui pastatysime paminklą Kaune, kaip visada, artimą Jo nuopelnams.
Arba Prienuose.
Marcinkevičius - toks žmogus, kuriam pinigus Lietuva sumestų per vieną dieną.
Tik nepaliksime Tapinui šios privilegijos.
Kaunietis gydytojas Vytautas, būdamas 12 metų, girdėjo, kaip Kaune, dramos teatre, vis garsėjančiai gal 10 kartų būrys aktorių skandavo Marcinkevičiaus žodžius, o salė verkė:
"Šešiolikmečiai, šešiolikmečiai,
Trisdešimtųjų metų gimimo,
Jauni ir gražūs, liekni kaip medžiai
Vaikiškom rankom šautuvus ima."
Ar galėjo kas parašyti jautriau?
O ką parašysi tu, R. Savukynai?
Ką?
Ką gi tu parašysi, jei esi Savukynas…

Valdas Vasiliauskas;

Praleido progą NEtylėti
Kas, jeigu ne dar likę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD)gretose Sąjūdžio veteranai ir jų patriarchas V.L. geriau paaiškintų vėlyviems postmodernistams ir šiaip menui ir kultūrai tolimiems publicistams, kokį vaidmenį Lietuvos Atgimime ir Sąjūdyje suvaidino Justinas Marcinkevičius, kai ne vienas sąjūdietis į politikos ir valdžios aukštumas pateko , saugiai užsiglaudęs už poeto pečių.
Kadangi tai grynai politinis puolimas, neturintis nieko bendra su poezija ir menu, siekiant praktinio tikslo- užkirsti kelią poeto paminklui, savo poziciją privalėjo pareikšti Lietuvą ir Vilnių valdanti partija.
Sykiu tai būtų buvusi reta galimybė TS-LKD atgauti savo prarastą kaip patriotinės partijos moralinį veidą ir paneigti įtarimus, kad Just.Marcinkevičiaus šmeižto ir juodinimo kampaniją užsakęs V.L.
Tačiau pirmadienio e LeR Te „Panoramoje“ premjerė Ingrida Šimonytė išsisuko nuo Ritos Miliūtės klausimo apie prasidėjusį puolimą prieš poetą. Tyli TS-LKD vadovybė ir V.L., paprastai reaguojantis į karščiausius įvykius. Pagaliau prabilo Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas, netiesiogiai išsakęs savo partijos nuomonę: leidimas Just. Marcinkevičiaus paminklui nebus išduotas, kol visuomenė taip aršiai diskutuoja. Nebyliai pritarta Just.Marcinkevičiaus nukryžiavimui.
Tai net ne Poncijaus Piloto, nusiplovusio rankas , o veikiau Kajafo pozicija , nes siunčia poetą ant kryžiaus, remiantis melagingais kaltinimais. Todėl ši partija moraliai ir bankrutuoja.

Paminklas Piutinui, Marcinkevičius erzina Lenkiją ir Bartusevičius Ispanijoje

Koks siktas liliputo kas ka puls.Ka jie isgamos su putinu liliputu daro