Zuzanai 100 metų, o jos vyrui Aleksandrui jau 106-eri. Rami pora gyvena Palangoje ir netrukus švęs 75-ąsias savo vestuvių metines. Ši sukaktis vadinasi karūnuotosiomis metinėmis. Tačiau Zuzana ir Aleksandras žada jas paminėti kukliai, kaip ir visas jų gyvenimas. Sutuoktiniai atsimena savo pažinties akimirką. Zuzana tada buvo guvi devyniolikmetė mokytojų seminarijos antrakursė, o 25-erių Aleksandras surašinėjo gyvulius ir apsilankė merginos tėvų sodyboje.
„Tai jis man davė slovikėlį medaus. Tai buvo pažintis. Tada buvo man kokie 19. O jis buvo 6 metais vyresnis. Bet gerai atrodė, buvo neblogas, ševeliūra plaukų buvo nebloga", – pasakoja ji.
Paklaustas, kaip pasirodė būsimoji žmona, Aleksandras Stancelis sako: „Galvojau, kad papenėti reikia, biškį kūda tokia“.
Tačiau bet kokį juoką ir romantiką iš jaunuolių meilės pavogė Antrasis pasaulinis karas.
„Mano gyvenimas pasidarė labai skurdus ir blogas. Atėjo, viską mūsų aprašė ir išvarė iš namų. Gyvulius, viską. Tada buvo rusai. Išvarė ir pasakė – nieko negalit imti, viską turit palikti“, – prisimena jie.
Zuzanos šeimoje – visi inteligentai. O tokių bolševikams Lietuvoje nereikėjo. Tad ji su dar keturiomis seserimis ir broliu pradėjo slapstytis. Visą tą laiką Aleksandras savo būsimą žmoną globojo bei rūpinosi, o netrukus susituokė. Ir iš meilės, ir saugodami merginos gyvybę.
„Atvažiavo ir atsivežė į Kretingą. Kretingoje susirašėm metrikacijoje. Man svarbiausia buvo pavardę pakeisti. Kad niekas manęs jau nebeieškotų“, – teigia jie.
Beje, pirmasis poros bučinys irgi įvyko tik per vestuves: „Tai, žinot, per vestuves. Per vestuves. Buvo. Bet pas mus išankstinių kažkokių nebuvo. Nebuvo. Tik po šliūbo. Ne taip kaip dabar, kaip aš laikraščiuose, žurnaluose skaitau. O, Dieve – pagalvoju – kaip mes.“
Nuo to bučinio praėjo jau 74-eri metai. Abu sutuoktiniai dalinasi receptais, kaip tiek laiko išbuvo kartu.
„Išeini, aviečių pasivalgai, dar ir kitų uogų, ir gyveni. Nereikia labai pyktis. Būti ramiems. Ypač jam. Aš tai nebuvau tokia rami. O jis – visada ramus, visada tylus. Bet, būna momentų, kad jis su manim savaitę nesišnekėjo“, – sako Zuzana.
O ir šis pyktis buvo toks buitiškas. Zuzana norėjo remontuoti virtuvę, Aleksandras nesutiko. Kai štai kartą jis išvyko savaitei atostogauti, moteris iškvietė darbininką ir liepė jam per savaitę remontą atlikti: „Ir padarė. Padarė, viską sutvarkė. Gražiai. Padarė valgomąjį, o vonios kambaryje – virtuvę. Ir buvo gerai. Parvažiavo – vajė – pasižiūrėjo. Ugnies nedavė, bet nešnekėjo. Aš šnekinu – ar teip, ar teip – nė žodžio.“
Šimtametė Zuzana ir šimto šešerių Aleksandras sako, kad ilgaamžiškumo recepto nėra. Gyveno, valgė, mylėjo. Nė vienas nerūko, o alkoholis namuose nuo pat pradžių buvo retas svečias.
„Žinot, ką pasakysiu, per visą gyvenimą girto nemačiau. Per visą laiką girto nemačiau. Todėl, kad aš vieną kartą į dieną tegeriu. Iš ryto pradedu, vakare reikia baigti. Nieko – nei rūkymo nemačiau, nei gėrimo nemačiau“, – atskleidžia jie.
Tiesa, Zuzanos ir Aleksandro santuoka nėra seniausia Lietuvoje. Viena pora skaičiuoja jau 80-ąsias bendro gyvenimo metines.
