Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.
Šiuo metu ištuštėjusi Palanga artimiausiomis savaitėmis jau laukia vietinių turistų antplūdžio. Nuo kovo 16 d. dalyje Lietuvos regionų, įskaitant ir Palangą, naikinami judėjimo ribojimai. Tai reiškia, kad žmonės galės įvažiuoti nestabdomi. Vėl atgimti ruošiasi ir pajūrio viešbučiai.
„Keli atsidarys iškarto. Galbūt mažesniems viešbučiams truputėlį lengviau tas atsidarymas, užsidarymas. Realią veiklą planuojame atnaujinti viešbučius, atidaryti po Velykų. Tiek mes išsiilgę savo klientų, tiek visi Lietuvos žmonės pasiilgę pajūrio, pasiilgę Palangos, pasiilgę tų pušynų. Džiaugiamės, kad pagaliau baigsis tas baisus periodas“, – sako viešbučio „Žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris.
„Žmonės klausia, ar mes pasiruošę priimti. Kai tik bus atšaukta, net patį pirmą savaitgal,į aš esu garantuota, kad Palanga bus pilnoka žmonių“, – pasakoja „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė.
Judėjimo ribojimų neliks 44 iš 60 savivaldybių. Kaune kalbinti vietos gyventojai vardina pirmųjų savo kelionių tikslus:
„Gal ir norėtųsi nuvažiuoti prie jūros kelioms dienoms.“
„Aš į Druskininkus, pasiilgau labai.“
„Jeigu ką, tai prie jūros. Labiausiai pasiilgau.“
„Kai bus skiepų nors 40-imt procentų, tada galima važiuoti, nes skaičiau, Maldyvuose išskrido ir sėdi viešbuty.“
„Kur važiuočiau? Į sanatoriją važiuočiau, į Birštoną norėčiau, labai, labai.“
Ribojimai lieka 16 savivaldybių
Visgi 16-oje savivaldybių džiaugtis laisve dar negalės – gyvens griežtesniu karantino rėžimu. Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus rajonų, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Vilniaus miesto, Visagino savivaldybių gyventojai be pateisinamos priežasties negalės išvažiuoti ir įvažiuoti į savivaldybę.
„Judėjimo ribojimai lieka 16 savivaldybių, kuriuose sergamumas šiuo metu yra didesnis nei 200 atvejų per 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų. Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Dalis šių regionų merų jau piktinasi Vyriausybės sprendimais, mano, kad judėjimo ribojimai Lietuvoje neveikia ir kartoja, kad vietos valdžia turėtų pati spręsti, kada galima atidaryti savivaldybę, o kada ne. Neringos meras aiškina, kad savivaldybė lieka uždara net tuomet, kai serga 7 žmonės.
„Veiksmas atliktas mechaniškas, neanalizuojant savivaldybių. Nėra įvertintas rodiklis, Neringoje pasiskiepijusių 80 procentų rizikos grupėje esančių asmenų. Mes jau peržengėme blaivo proto ribą, apie kurią daug buvome kalbėję. Šiandien dienai pas mus yra 7 sergantys žmonės. Jie visi nedidelėje bendruomenėje žinomi“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Vyriausybė nesiryžo atlaisvinti visų savivaldybių ir dėl pavojingesnių, sparčiau plintančių koronaviruso mutacijų.
„Mutacijos. Jos yra aptinkamos ir žinant jų žymiai spartesnį plitimą bei mirtingumą nuo mutacijos viruso, kuris yra du kartus didesnis atsižvelgiant į rizikas“, – sako A. Bilotaitė.
„Žmonėms norisi ir mums norisi, kad tų apribojimų būtų mažiau, kita vertus objektyviai matome, kad kai kuriose šalyse, kurios per daug užskubėjo su savo sprendimais, padėtis šiandien yra blogesnė nei buvo tikimąsi. Daug paaiškinimo būtent tai mutacijai paskirta“, – pasakoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Anot Vyriausybės ekspertų, šiuo metu viena iš 7 infekcijų Lietuvoje britiška. Prasčiausia situacija Marijampolėje, kur didžioji dalis gyventojų užsikrečia pavojingesnėmis atmainomis. Valdžia nori sulėtinti mutavusio viruso plitimą. O vos atlaisvinus ribojimus žmonės rengiasi kaip reikiant pasivažinėti:
„Norėtųsi ir išvažiuoti, yra planų išvažiuoti, bet neina. Tiesiog viskas uždaryta. Iki Kauno pas draugus norėtųsi išvažiuoti bet neina.“
„Tikrai labai nuliūdom, labai norėjom važiuoti kažkur. Aš pati studijuoju Kaune ir turim būtą tenai.“
„Reikia žiūrėti, koks sergamumas iš tikrųjų. Ar čia tie skaičiai teisingi, ką jie rašo, ar ne. Praeitą savaitę ir Kalvarijoje buvo, o dabar Kalvariją atidaro.“
Šiuo metu Lietuvos sergamumo rodikliai trypčioja vietoje, nedidelį pagerėjimą keičia pablogėjimas. Teigiamų atvejų dalis lėtai kyla. Šiuo metu vienas iš 16 testą atlikusių žmonių sužino, kad serga COVID-19.
Tuo metu 14 dienų sergamumas nukrito iki 223-ių atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Pagal Vyriausybės numatytą planą Lietuva į švelnesnį C2 karantino valdymo scenarijų pereitų tik tada, jei šis rodiklis nukristų žemiau 200-ų.
„Lietuva yra 60, kurios kiekviena turi savo kalnelius, kurie susiję su inkubaciniu periodu. Mes turim, kad savaitę yra padidėjimas, tada nustatomi židiniai, tada kritimas. Tada iš tų kur nenustatėm vėl prasideda kilimas. Tai vienos savivaldybės tuos kalnelius tvarko geriau. Kitoms savivaldybėms, taip gerai nesiseka“, – teigia Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Judėjimo ribojimus Sveikatos apsaugos ministerija 16 savivaldybių pratęsė 14 dienų.
